Penktadienį portalas „Meduza“ paskelbė, kad pačią O. Karač Lietuva paskelbė grėsme nacionaliniam saugumui ir atsisakė suteikti prieglobstį.
Kaip penktadienį pasakojo organizacijos vadovė, anksčiau Lietuva buvo gavusi informacijos, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas ją ruošiasi nužudyti ir dėl to kurį laiką ji gyveno saugoma Lietuvos pareigūnų.
Kaip rašo „Meduza“, Lietuva savo sprendimą nesuteikti prieglobsčio grindė tuo, kad ji praeityje yra ėmusi interviu iš Vladimiro Žirinovskio, be to, yra dalyvavusi Rusijoje vykusiose konferencijose, tai pat, anot jos, tose, kurias organizavo Europos Komisija.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje O. Karač akcentavo, kad nuo 2020 metų į Lietuvą atvyko 58 tūkst. baltarusių, kurie gelbėjosi nuo kruvino A. Lukašenkos režimo.
„Baltarusiai neapkrauna Lietuvos migracijos sistemos ir biudžeto – per visą šį laikotarpį tik 418 žmonių prašė politinio prieglobsčio ir 206 jį gavo“, – teigė ji.
O. Karač tęsė, kad atvykę baltarusiai niekaip nepaveikė kriminogeninės situacijos Lietuvoje, be to, jie stengiasi susirasti darbą ir kuo greičiau integruotis.
„Nepaisant tokios statistikos, mes susiduriame su ganėtinai keistu požiūriu į mus. Pirmiausiai reikia pasakyti, kad Migracijos departamentas masiškai pažeidinėja Lietuvos įstatymus visų pirma kalbant apie prašymų nagrinėjimo terminus“, – sakė jis.
Atsakymų laukia labai ilgai
Anot O. Karač, Lietuvos įstatymai numato, kad prašymai suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėti per pusmetį, bet, kaip taisyklė, baltarusiams atsakymo tenka laukti nuo metų iki 18 mėnesių.
Atsakymo laukiantys žmonės, akcentavo ji, neturi teisės dirbti, bet ir negauna išmokų iš Lietuvos biudžeto.
„Įsivaizduokite, kad jus išmetė kur nors Estijoje vienais džinsais, geriausiu atveju – su pasu, o dažniausiai – be. Ir jums draudžiama atsidaryti sąskaitą, dirbti, neturite Estijoje giminių, neturite kur gyventi, bet jūs turite išgyventi virš metų“, – kalbėjo ji.
Pasak O. Karač, jau virš 1,7 tūkst. baltarusių yra pripažinti keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui: 910 Lietuvoje, likusieji – už Lietuvos ribų.
Anot jos, buvo atvejis, kad grėsme Lietuvai buvo pripažinta moteris, dirbusi buhaltere geležinkelių bendrovėje, tokio likimo esą sulaukia ir ugniagesiai, apsaugininkai.
„Baltarusijoje egzistuoja valstybinė vergovė – jei mokeisi universitete nemokamai, negali po trečiojo kurso tiesiog išeiti. Privalai tam tikrą laiko tarpą pusvelčiui atidirbti – kariams tai 5 metai, civiliams – 2. Tu nesprendi ką dirbsi, negali keisti darbo, antraip mokėsi didelę baudą – apie 20 tūkst. eurų“, – pasakojo ji.
Pasak O. Karač, pasitaikė atvejų, kad Lietuvoje grėsmė pripažinti žmonės, kurie Baltarusijoje tapo šios vergovės aukomis.
„Baltarusiai stengiasi būti nuoširdūs ir neapgaudinėti sistemos. Tie žmonės atvirai nurodė anketose, nes nenorėjo meluoti. Ir juos nubaudė už atvirumą“, – pabrėžė ji.
Maža to, anot organizacijos atstovės, pripažintiems keliant grėsmę žmonėms gresia ne tik deportacija, bet ir draudimas įvažiuoti į ES penkerius metus, dalis šių baltarusių yra dalyvavę 2020 metų protestuose, todėl jiems Baltarusijoje gresia atsidurti už grotų.
Grėsme pripažinti baltarusiai yra visiškai nusivylę, o ši situacija, pasak jos, skatina tarpusavio nepasitikėjimą tarp lietuvių ir baltarusių.
Paklausta, kodėl į Lietuvą vis tiek vyksta buvę Baltarusijos pareigūnai, nors mūsų šalis deklaravo, kad bus skeptiška jų atžvilgiu, O. Karač kalbėjo, kad jie esą taip pat dalyvavo protestuose.
„Iš viso protestuose dalyvavo per milijoną žmonių, nuovargis per 30 metų A. Lukašenkos valdymo yra ir pas buvusius pareigūnus“, – sakė ji.
Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ atstovė sakė, kad visu tuo baltarusių problemos nesibaigia, esą tam tikros Lietuvos institucijos kažkodėl tikisi, kad baltarusiai patys turi užsiimti nusikaltėlių ir potencialių šnipų gaudymu.
O. Karač pasakojo, kad 2021 metais ji kurį laiką buvo saugoma Lietuvos valstybės, nes buvo gauta informacijos, jog A. Lukašenkos režimas gali mėginti ją nužudyti, bet potencialūs žudikai nebuvo nustatyti.
„Turiu įtarimą, kad yra tikimasi, jog tuos žmones surasime patys“, – aiškino ji.
Kolegova: prieglobsčio prašymų nenori priimti
Viešosios įstaigos „Dapamoga“ direktorė Nataliya Kolegova teigė ilgai gyvenanti Lietuvoje ir ilgą laiką nepatyrusi problemų dėl to, kad turi baltarusišką pasą.
„Bet paskutinių poros mėnesių situacija tokia, kad ėmiau jausti“, – sakė ji.
Ji papasakojo, kad neseniai pasitaikė atvejis kai baltarusis, kuris bėgo nuo režimo, Kybartų pasienio punkte bandė paprašyti pabėgėlio statuso, tačiau Lietuvos pasieniečiai esą pareiškė negalintys priimti prašymo ir tai motyvavo „iš Vilniaus gauta informacija, kad dabar negalima“.
„Tada aš paskambinau į Kybartus ir pasakiau, kad įstatymas nepakeistas – galima prašyti pabėgėlio statuso. Bet jie nenorėjo, jie norėjo išmesti iš punkto šitą žmogų, tada aš paskambinau „Raudonajam kryžiui“. Ir tik tada, kai stebėtojas paskambino ir pasakė, kad atvažiuos į Kybartus, tik tada viskas buvo sutvarkyta pagal įstatymą“, – pasakojo ji.
N. Kolegova teigė ir dabar pati gaunanti grasinančių žinučių iš A. Lukašenkos režimo atstovų.
„Jei neturėčiau pabėgėlio statuso, man būtų labai pavojinga čia gyventi“, – aiškino ji.