Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas.
Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.
Šios problemos atsiranda dėl maistinių medžiagų, daugiausia azoto ir fosforo, pertekliaus.
Šio pavojingo reiškinio yra paveikta apie 96 proc. Baltijos jūros.
Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu stebima taršos didėjimo tendencija.
Pasak ministerijos, tyrimai rodo, kad didžiausia azoto prietakos iš Lietuvos į Baltijos jūrą dalis yra iš žemės ūkio veiklos. 2012–2017 metais į Baltijos jūrą su upių prietaka iš Lietuvos žemyninės dalies patenkančio azoto kiekis padidėjo 18 proc., palyginti su 2006–2011 metais.
„Taigi, užuot, kaip esame įsipareigoję, mažintume šią taršą, dar labiau ją didiname“, – teigia ministerija.
Jos duomenimis, Lietuvoje mažėja ekstensyvių pievų ir ganyklų, o javai, rapsų ir panašių pasėlių laukai nuolat auga. Auginant javus žemė intensyviai tręšiama ir dirbama, ko neprireikia auginant pievas, daugiamečių žolių ar kitus pakankamai natūralios žemės dangos tipų plotus. Be to, mažėja nenaudojamos žemės ūkio plotų, tai taip pat prisideda prie didesnės vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis.
Jūra užteršta plastiku
Dar viena Baltijos jūros problema yra jūros šiukšlių kiekiai.
Lietuvoje 100 metrų paplūdimio atkarpoje randama 167 vienetai šiukšlių. Švariu laikomas paplūdimys, kur ši vertė neviršija 20.
Įvertinus skirtingus pakrantę teršiančių šiukšlių objektus nustatyta, kad pirmauja plastikai. Plastiko fragmentai sudaro 41,8 proc. šiukšlių, cigarečių nuorūkos – 13,9 procento. Vertinant pagal medžiagos tipą, objektai pagaminti iš plastiko sudaro devynis iš dešimties dažniausiai sutinkamų šiukšlių pakrantėje.
Cigarečių nuorūkos, plastikiniai dangteliai ir kamšteliai, maišeliai, buteliai, maisto pakuotės, puodeliai bei metaliniai kamšteliai susiję su turizmu ir rekreacija pakrantėje bei jūroje. Su jūrine pramone ir laivyba siejami dažniausiai sutinkami objektai yra virvės, valas ir susipynę tinklo, virvių, valo likučiai – jie sudarė 8,3 proc. visų rastų šiukšlių.
Su turizmu susijusi tarša ryškiausia Palangoje. Žemyninės kilmės taršos šaltiniai (turizmas ir nuotekų valymo sistemos) turi didesnę įtaką žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante, tuo metu šiukšlės, susijusios su jūrinės kilmės šaltiniais (laivyba, žvejyba bei infrastruktūra atviroje jūroje), dažniau aptinkamos Kuršių nerijos krante.
Jūros dugno šiukšlių tankis tirtose vietose vidutiniškai yra 99,4 vieneto kvadratiniame kilometre.
Didžiausias šiukšlių kiekis, aptiktas vieno dugninio tralavimo metu, užfiksuotas Gotlando bei Gdansko baseinų šlaituose (346,2 vnt./km2 ). Didžiąją dalį visų šiukšlių sudarė plastiko plėvelės (21 proc.), maišeliai (18,6 proc.), plastiko fragmentai (11 proc.). Daugiausia jūros dugno šiukšlių buvo 100–400 cm2 dydžio.
Remiantis neoficialiais žuvų skrandžių turinio tyrimų duomenimis, nustatytos pirminės jūrinių organizmų rūšys, kurios gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį dėl jūroje esančių šiukšlių. Tai, pavyzdžiui, gyvavedė vėgėlė, karšis, strimelė, builis, upinė plekšnė, otas, Atlanto menkė ir Ledjūrio menkė. Šių rūšių žuvų skrandžiuose aptikta maisto pakuočių liekanų, plastikinio maišelio atplaišų ar žvejybinio valo.
Kitų metų pirmoje pusėje planuojama parengti ir patvirtinti priemones šiai ir kitoms Baltijos problemoms spręsti, jos bus įtrauktos į atnaujintą Vandenų srities plėtros programą. Siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, skatinama keisti mineralines trąšas organinėmis.