Instaliacijos apžiūrėti su žmona Laimute atėjęs vilnietis ponas Vytautas sako Baltijos kelyje stovėjęs netoli Širvintų. Tai esą buvo džiugus vienybės laikas. Vėliau siekiant Lietuvos nepriklausomybės ponui Vytautui teko patirti skaudžių akimirkų. Jis nukentėjo Sausio 13–ąją ir yra apdovanotas medaliu.
Apie tai, kad vėliau teks dėl Lietuvos aukoti sveikatą, jis sako tada Baltijos kelyje negalvojęs, tačiau visi įvykiai, pasak jo, buvo prasmingi. Baltijos kelias, teigia jis, davė trijų Baltijos valstybių draugystės pradžią.
„Dalyvauti Baltijos kelyje man buvo labai svarbu, ir anūkę vežiausi, mažytę, lopšelyje. Manau, kad šita akcija Lietuvai davė visą pradžią, naujos laisvos valstybės pradžią ir draugystę tarp trijų Baltijos šalių. Gėles mums visiems virš galvų tada mėtė... Aš nuo vaikystės labai domėjausi Lietuvos istorija, paslapčia rinkau su nepriklausoma Lietuva susijusius daiktus, knygas, vyčio ženklą. Tada beveik neturėjau vilties, kad tapsime laisvi. Ir štai – turime brangiausią dalyką – laisvę“, – su ELTA prisiminimais dalinosi ponas Vytautas.
Kartu Vytautas šiandieninėje Lietuvoje pasigenda svarbių dalykų, dėl kurių turėjo vilties prieš trisdešimt metų.
„Aš esu laimingas gyvendamas Lietuvoje, tačiau turime rimtų vidinių problemų, ir jos sprendžiamos per lėtai. Turiu galvoje skurdą, susvetimėjimą. Tada tikėjau, kad bus didesnis savitarpio supratimas, kad visi dirbsime, kad visi būsime sąžiningi. Deja...“, – sakė ponas Vytautas.
„Bet vis tiek esame laimingi gyvendami Lietuvoje, didžiuojamės ir džiaugiamės laisve...“, – pridūrė Vytauto žmona Laimutė.
Su mama Lietuvoje viešintis Michailas iš Izraelio sako gimęs ir užaugęs Ukrainoje. Trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekis sako jam labai suprantamas.
„Taip, girdėjau, prieš trisdešimt metų jūs nuo šitos vietos iki Estijos susikibote rankomis. Manau, kad tokia akcija tautai labai svarbi. Tauta nusprendė būti laisva ir tai deklaravo savo veiksmu. Pasiekėte to, ko norėjote, – nuoširdžiai sveikinu!“, – pabrėžė Vilniuje, Katedros aikštėje, kalbintas ponas Michailas.
Aštuoniolikmetė Silvija sako, kad Baltijos kelyje dalyvavo jos močiutė Nijolė. Močiutės pasakojimai jai esą giliai įstrigo į širdį.
„Iš močiutės pasakojimų susidariau vaizdą, kaip ten viskas atrodė realybėje. Man labiausiai įstrigęs iš pasakojimo tas vienybės jausmas. Močiutė yra iš Utenos rajono ir pasakojo, kaip jie visi tarėsi važiuoti, kooperavosi, skirstėsi. Nesvarbu, ar kaimynai ar tik pažįstami žmonės, bet vienijosi ir kartu keliavo. Tai štai tas vienybės jausmas buvo labai juntamas močiutės pasakojimuose“, – sakė Silvija.
Ponas Eduardas Tarasevičius sako, kad Baltijos kelias buvo lietuvių, latvių ir estų draugystės pasitikrinimas.
„Baltijos kelyje stovėjau ties Vilniaus pradžia, prie Ukmergės gatvės. Šita akcija buvo labai prasminga, nes be jos nebūtų daugelio dalykų buvę, ypač bendraujant su latviais ir estais. Baltijos kelias buvo toks pirmas galbūt mūsų susivienijimo gestas, kad reikia kartu veikti, kartu dirbti ir laisvę bus lengviau pasiekti kartu. Bet kurį darbą dirbant rezultatas geresnis, kai yra daugiau bendraminčių, lengviau tikslą pasiekti. Nuostabi šiandien diena“, – Eltai sakė ponas E. Tarasevičius.
Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, šimtai tūkstančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir pareikšdami norą būti laisvais. Šiai svarbiai istorinei datai paminėti Lietuvoje skirta daugiau kaip pusantro šimto renginių.
Vilniuje, Katedros aikštėje, pristatoma nuo rugpjūčio 19 d. kurta, „Baltijos kelio“ jubiliejui skirta vizualinė radijo imtuvų instaliacija „Radijo banga“. Ji įprasmina radijo, kaip pagrindinio Laisvės šauklio svarbą, sukvietusio žmones rankomis susikibti „Baltijos kelyje“.
Penktadienio vakare akcijos „Radijo banga“ metu 20 m pločio ir 13 m aukščio instaliacijos radijo imtuvai bus nustatyti veikti viena banga ir 19.00 val. visi vienu metu transliuos legendinį kūrinį „Bunda jau Baltija“. Bus fiksuojamas didžiausios radijo imtuvų instaliacijos rekordas.