„Apklausoje dalyvavo 24 miestai, virš 40 kaimų, tai tikrai nebuvo vien didmiesčiai apklausti. Ir kaip minėjau viename interviu, lietuviai vis dar palaiko tą požiūrį, kad turime priimti kuo daugiau pabėgėlių iš Ukrainos. (…) Daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų visiškai pritaria teiginiui, kad Lietuva turi priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos ir privalo jiems suteikti pagalbą“, – Tautinių mažumų departamente vykusioje spaudos konferencijoje atliktos apklausos duomenis komentavo V. Montvydaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad tyrime apklausti ir Lietuvoje gyvenantys karo pabėgėliai iš Ukrainos.
„Dauguma apklaustų į Lietuvą atvykusių ukrainiečių pabėgėlių – 87,6 proc. – pabrėžė, kad Lietuvoje jiems neteko patirti diskriminacijos ar įžeidimų dėl tautybės ar kalbos, taip pat dauguma ukrainiečių jaučia palankų lietuvių požiūrį į juos“, – pažymėjo V. Montvydaitė.
Anot jos, atvykusiems ukrainiečiams labiausiai patinka Lietuvos valstybės suteiktas rūpestis ir saugumo jausmas. Tai įvertino per 31,7 proc. apklaustųjų. Taip pat suteiktos išmokos, parama ir socialinė pagalba.
Taip pat, kaip parodė Tautinių mažumų departamento atlikta apklausa, 64 proc. ukrainiečių jaučia poreikį priklausyti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje. Apie 22 proc. jau dalyvauja bendruomenių veikloje ir apie 24 proc. atsakė, kad norėtų, tačiau yra informacijos, galimybių trūkumas.
„Tai yra labai svarbus integracinis aspektas“, – pažymėjo V. Montvydaitė.
Estijoje ukrainiečių pabėgėlių palaikymas – beveik 80 proc.
Estijos Kultūros ministerijos Kultūrų įvairovės departamento atstovė Anili Reima dalijosi, kad Estijoje apie 75 proc. visuomenės palaiko paramą ukrainiečių pabėgėliams.
„Jei šiek tiek išmanote Estijos demografiją, turbūt žinote, kad apie trečdalis visų gyventojų yra etniniai rusai. Tai parama populiacijoje apskritai siekia beveik 80 proc., o kitakalbių – apie 56 proc. Tad manyčiau, kad tendencija yra labai gera“, – teigė A. Reima.
Ji pridėjo, kad iš viso Estijoje laikiną prieglobstį surado apie 35 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.
„Estija yra 3 vietoje pagal pabėgėlių kiekį šalyje lyginant su populiacija po Lenkijos ir Čekijos respublikos. Tai buvo nemažas iššūkis, bet labai daug dirbome, kad galėtume pasiūlyti kuo geresnes galimybes įsidarbinti, kuo geresnes galimybes mokytis, gauti psichologinę ir medicininę pagalbą. Šiuo klausimu daug dirbame su savivaldybėmis, kad būtų pasiūlytos kuo geresnės galimybės“, – pažymėjo Estijos atstovė.
Latvijoje palaikymas taip pat išlieka aukštas
Latvijos Kultūros ministerijos Bendruomenių integracijos departamento vadovė Jelena Šaicanė pastebi, kad situacija Latvijoje yra labai panaši, kaip kaimyninėse Lietuvoje ir Estijoje.
„Atvykusių ukrainiečių skaičiai yra šiek tiek mažesni. Šiuo metu Latvijoje gyvena apie 32 tūkst. ukrainiečių, kurie gauna paramą iš valstybės. Yra žmonių, kurie neužsiregistravo tokiai paramai, tad tikrasis skaičius yra šiek tiek didesnis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė J. Šaicenė.
„Šiemet esame suplanavę veiklų, skirtų atvykėliams iš Ukrainos. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija atsakinga už latvių kalbos kursus, kurie ukrainiečiams teikiami nemokamai, taip pat vasaros stovyklas vaikams, pilietinės orientacijos kursus. Finansavimas latvių kalbos kursams šiemet numatytas apie 4 mln. eurų, kalbos kursų lygiai skiriasi, priklausomai nuo žmonių poreikių“, – pridėjo ji.
Ji pabrėžė, kad visuomenės parama Ukrainai ir ukrainiečiams Latvijoje taip pat vis dar išlieka labai aukšta.
„Apklausos rodo, kad parama vienai iš mūsų kaimynių, patys žinote, apie kokią kaimynę kalbu, labai stipriai sumažėjo. Galbūt žinote, kad ir Latvijoje turime labai didelę rusakalbių populiaciją, tai skaičiai rodo, kad ta parama tikrai ženkliai sumažėjo“, – pažymėjo J. Šaicenė.
ELTA primena, kad vasario – balandžio mėn. bendrovė „Vilmorus“ atliko tyrimą, kuriame dalyvavo Lietuvos gyventojai, taip pat 18 metų ir vyresni karo pabėgėliai iš Ukrainos.