Amatininkų globėjo Šv. Baltramiejaus vardu pavadinta mugė – vienas iš būdų paminėti dar XV a. pirmajam LDK cechui – Vilniaus auksakaliams – suteiktą valdovo privilegiją. Penktadienio popietę Vilniaus Rotušės aikštėje prasidėjęs renginys siūlo miesto gyventojams ir svečiams susipažinti su renesanso epocha iš arčiau: pasimokyti iš meistrų ir pameistrių specifinių amatų, stebėti tuomečius šokius, dalyvauti viduramžių žaidimuose, apsilankyti spektakliuose ir pristatymuose.

Su Vilniaus cechų vėliavomis sostinės senamiestyje žygiuojantys amatininkai simboliškai paskelbė dvi dienas truksiančios Šv. Baltramiejaus mugės pradžią. Eiseną vedė ant žirgų jojantys riteriai, o lydėjo – viduramžių muziką grojantys muzikantai.

Šiemet ji skirta ir 625-osioms Magdeburgo teisių Vilniaus miestui suteikimo metinėms pažymėti. Nors šventės priežastimi kadaise tapo auksakaliai, vilniečiams mugės metu galima susipažinti ir išmėginti ir daugiau amatų. Savo meistrystę mugės lankytojams demonstruos ir siuvėjai, audėjai, batsiuviai, odminiai, staliai, puodžiai, kubilų gamintojai, kalviai, knygrišiai, žvakių liejimo, muilo gamybos bei kitų amatų specialistai.

Dar mugės pradžioje Vilniaus Rotušės aikštė užsipildė amatininkų darbais susidomėjusiais žmonėmis, kurie skambant viduramžių muzikai ne tik apžiūrinėjo įvairius rakandus, bet ir fotografavosi su tautiniais drabužiais apsirėdžiusiais meistrais.

Ketvirtąjį kartą Šv. Baltarmiejaus mugėje dalyvaujanti Vaida Driskytė, amatų klubo „Dvaro meistrai“ narė sakė besidžiaugianti gausybe susirinkusių žmonių ir saulėtu oru. „Patinka ši mugė, labai smagi. Kiek žinau, visi vilniečiai džiaugiasi. Manau, žmonių bus daug. Viena vertus, visada jų būna daug, kita vertus – labai dėkingi orai“, - kalbėjo moteris. Puikia atmosfera mugėje džiaugėsi ir mediniais gaminiais prekiaujančio tautodailininko Vitalijaus Strogaičio dukra Marija: „Prekės visai kitokios, daug daugiau pabendrauji su žmonėmis. Žmonės labai draugiški ir susidomėję, domisi, klausinėja, fotografuoja. Daug žmonių su šeimomis, puiki proga pabendrauti“.

Šv. Baltramiejaus mugėje apsilankė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė sakė besidžiaugianti Vilniuje vykstančiu renginiu. „Visos mugės, ypač istorinės, kurios išlaiko mūsų tautos unikalumą, mūsų amatų unikalumą iš amžių, vertybes, kurias mūsų žmonės mėgina išsaugoti per ilgus amžius, yra vertinga, ir matau žmones, kurie džiaugiasi tuo, ką daro. Tai yra jų gyvenimas – ne tik kūryba ir menas. Noriu matyti tą džiaugsmą ir meilę savo darbui bei kitiems žmonėms per tai, ką jie padaro – ar tai lėlė, įrankis ar drabužis. Noriu matyti besidžiaugiančius žmones, o ne vien tik bambančius“, - sakė ji.

D. Grybauskaitė paminėjo, kad mugė svarbi ne tik vilniečiams. „Aš manau, kad ji svarbi mums visiems, kurie gali džiaugtis amatu ir matyti tą palikimą, kurį atnešėme per amžius. Matome daug turistų, daug svečių, kurie džiaugiasi kartu su mumis, matome draugišką atmosferą visų tautybių žmonių, kuriuos čia teko sutikti – ir iš Italijos, ir iš Amerikos, ir iš Baltarusijos. Žmonės džiaugiasi Vilniumi, ta džiaugsminga ir gražia atmosfera, mus taip pat lepina ir saulė, ir puikus oras, taigi aš labai džiaugiuosi, kad renginys vyksta“.

Norintieji pajusti tikrą viduramžių dvasią kviečiami apsilankyti ir mugės renginiuose. Įsidienojus Vilniaus Rotušės aikštėje bus galima išvysti ir senojo šokio trupės pasirodymą, „Lėlės“ teatro „Pasaka apie vėžliuką“ spektaklį, stebėti XVII a. karybos pristatymą. Vėliau mugės lankytojai kviečiami stebėti šokius, prisijungti prie viduramžių žaidimų, klausytis viduramžių muzikos.

Šeštadienį nuo 12 val. mugės lankytojai į viduramžių gyventojų buitį kviečiami įsilieti dar kartą. Tądien jie galės žaisti stalo žaidimus, stebėti šokius ir spektaklius, klausytis viduramžių muzikos. Renginyje apsilankiusiems svečiams taip pat bus surengtas Renesanso kostiumų pristatymas, knygrišiai pademonstruos įrišimų rekonstrukcijų iš LDK valdovų ir didikų bibliotekų rinkinius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)