Pagrindinis pergalės faktorius
Vašingtono Europos politikos ir analizės centro bendradarbis, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, paklaustas, kas lėmė D. Trumpo pergalę prezidento rinkimuose, teigė, kad pateiks žvilgsnį iš vidaus.
„Atvažiavau į Vašingtoną rugsėjo pradžioje, pradėjau darbuotis Europos politikos studijų centre, rašau mokslinį darbą, esu metams išėjęs iš diplomatinės tarnybos. Ir gyvenu tarp amerikonų, susitinku su jais. Tai gal skirtingai nuo dirbančio ambasadoriaus, kai vis tiek esi izoliuotas, susitinki su labai specializuotais žmonėmis, mačiau paprastų žmonių.
Tai jie skaldo tokiais blokais. Pirmasis iš jų – toks nepasitenkinimas esama situacija. Jis matėsi akivaizdžiai. <...> Ryškiausias – nelegali migracija. <...> Atsimename ir D. Trumpo pirmąją (kadenciją, aut. p.), kai buvo statoma ta siena su Meksika. <...> Žmonės dabar sako, tai kiek mes į tą Ameriką galim priimti nelegalios migracijos“, – priminė E. Bajarūnas.
Baltuosiuose rūmuose dirbęs lietuvis, viešųjų ryšių konsultantas Arūnas Pemkus Žinių radijo laidoje įvardijo pagrindinį buvusio JAV prezidento D. Trumpo pergalės faktorių.
„Man atrodo, kad didžiausias faktorius, pačioje pirmoje vietoje buvo ekonomika. Tas argumentas labai suveikė, stebina, kad demokratai, kai J. Bidenas atėjo į valdžią, dar tada buvo COVID–19 pandemija įpusėjusi, prispausdino labai daug dolerių ir paleido juos į rinką. Kartais net nepasižiūrėdami, ar tas paleidimas reikalingas, ar ne. <...>
Kai atspausdini tiek pinigų, nesitikėti, kad bus infliacija yra visiškas naivumas“, – kalbėjo A. Pemkus.
Žinių radijo pašnekovas E. Bajarūnas pritarė, kad ekonomikos situacija ir infliacija irgi buvo didžiulis faktorius JAV rinkėjams.
„Ta Ameriką, kurią mes įsivaizduojame, yra tikrai žymiai pabrangusi“, – tvirtino jis. Rinkėjų sprendimą, anot jo, lėmė ir kandidatų į prezidentus ekonominės vizijos.
„Paprasti žmonės kalba apie tai, kad bus keliami mokesčiai. K. Harris žadėjo paremti mažas ir vidutines įmones, duoti joms įmokas. Bet kokia sąskaita? Bus didinami mokesčiai?
O D. Trumpo vizija buvo žadėjimas mažinti mokesčius. Aišku, jo vizija irgi nebuvo iki galo aiški. Tai jeigu jis, kaip žadėjo, pradės kelti muitus prekėms iš užsienio, tai vienas iš jo arkliukų, tai kainoms atsilieps“, – kalbėjo Vašingtono Europos politikos ir analizės centro bendradarbis, ambasadorius E. Bajarūnas.
Jis taip pat kalbėjo, jog rinkėjų apsisprendimą lėmė ir pačios asmenybės, neįvertinti neliko ir net du pasikėsinimai į D. Trumpą.
„Jis jau buvo auka virtęs. Gal suveikė ir K. Harris nepatyrimas, kai iš viceprezidentės posto paskutinius mėnesius įšoko į (rinkimų, aut. p.) trasą. Čia daug faktorių buvo. Bet mano nuomone, esminiai buvo migracija ir ekonomika“, – teigė E. Bajarūnas.
Abu padarė klaidų
Baltuosiuose rūmuose dirbęs lietuvis, viešųjų ryšių konsultantas A. Pemkus tikino, jog abu pagrindiniai kandidatai į JAV prezidentus savo rinkiminėse kampanijose pridarė klaidų.
„Dėl D. Trumpo mes esame jau matę du kartus anksčiau kaip jis elgiasi rinkiminėse kampanijose. Žmonės jau yra pripratę prie jo tos retorikos, kai kuriems tai nepatinka, kyla alergija. O kiti, tarme tarpe ir aš, tą retoriką nustumiame į šoną ir žiūrime į tai, ką jis iš tikrųjų atlieka. Arba ką jis toje retorikoje pasako.
Ko man trūko pas K. Harris, kad ji pastoviai kartojo tą patį nieko nepasakydama“, – savo poziciją Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Pemkus.
„Trumpas mums yra reikalingas“
Buvęs ministras ir ambasadorius JAV ir Rusijoje Vygaudas Ušackas su D. Trumpu yra susitikęs ir bendravęs. Paklaustas, koks jis žmogus, V. Ušackas teigė, jog D. Trumpas nuolatos yra dėmesio centre, visus sprendimus pasveria skaičiuodamas.
„Gal net gali atrodyti, kad jis greitai, eklektiškai priima sprendimus, bet jie yra paremti labai aiškia logika: ekonomine, finansine nauda jam, jo korporacijai ir JAV. <...> Vertybės nėra ir nebus nešamoji galia D. Trumpo, aišku, jis ir pergalės kalboje pasisakė už demokratiją ir laisvę. Tai yra Amerikos pamatinės vertybės. Bet jis visų pirma įneša reiklumą, konkretumą, logiškumą ir pragmatiškumą.
Aš tikiuosi, kad ir Lietuvos užsienio politikos sprendėjai (supranta, aut. p.), kad tai pareikalaus visiškai naujo požiūrio į galingiausias pasaulio valstybę, kuri mums ypatingai svarbi“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi V. Ušackas.
Jis pabrėžė, jog kad ir kokių sprendimų besiimtų D. Trumpas, Lietuvai Amerika yra reikalinga.
„Mums D. Trumpas yra reikalingas, jo dėmesys reikalingas, kurį mes turėsime išsikovoti. Tiek dvišaliu pagrindu, bet ir daugiausiai veikiant su Europos Sąjunga (ES). Nes jo kontraktas bus su ES, kuri jam yra svarbi.
O mums yra svarbu tai, kad Amerika išliktų atvira prekybai, investicijoms. Taip pat kad kartu išlaikytų savo kariuomenę NATO rėmuose, Baltijos šalyse, padėtų Ukrainai ateityje pasiekti tos tvarios taikos“, – kalbėjo buvęs ministras V. Ušackas.
Pašnekovas ragino „nenurašyti“ D. Trumpo.
„Nes jis ateina su nauja patirtimi, jis jau buvo prezidentas ketverius metus. Aišku, tas prezidentavimas jau bus kitoks, jis ateina nebe vienas, o su keletu artimiausių žmonių. <...> Jis jau turi, skirtingai nei prie aštuonerius metus, turi jau paruoštą Vyriausybinę programą su aiškiais atskaitos taškais, laukiamais rezultatais, namų darbais – tiek per 100 dienų, tiek ir per metus, tiek per visą kadenciją“, – tvirtino V. Ušackas.
Ko laukti Ukrainai?
V. Ušackas prognozavo, kad D. Trumpui tapus JAV prezidentu bus pasiektos paliaubos Ukrainoje, bet ne taika.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius irgi teigė, jog „kažkoks sandėris bus“.
„Kaip jis mėgsta sandėrius ekonomikoje, versle ir politikoje, taip ir čia bus kažkoks sandėris. <...> Jis tikrai nenorės būti pralaimėtojo pusėje, jis nepratęs. Ir dabar jis nenorės ten atsidurti. Dėl to turės ieškoti būdų kaip ta situacija išsispręstų teigiama prasme. Nemanau, kad dabar jo interesas būtų, jog Rusija sugriautų Ukrainą, sunku būtų tuo tikėti“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog pats D. Trumpas žada, kad jo vadovavimo metu bus mažiau karų.
„Jeigu kliaunamės jo pažadais... Žinote, jis labai gerai išnaudojo šitą temą savo rinkimų kampanijoje, tikrai sugebėjo paskleisti emociją, dažnai kartojo, kad J. Bideno administracija yra chaoso, veda prie trečiojo pasaulinio karo, kuris gali lemti ir branduolinį susidūrimą.
Tai yra nauja, mes to nesame girdėję anksčiau iš D. Trumpo. Iš esmės tai prasidėjo šiais metais, intensyvėjant šių rinkimų kampanijai. Ir tai nėra pati džiugiausia tendencija, nes ji aiškiai rodo, kad JAV prezidentas sieks pabaigti karą Ukrainoje kiek galima greičiau. Ir kiek tame liks Ukrainos intereso, viso NATO rytinio sparno šalių yra didelis klausimas“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi politologas L. Kojala.