Buvo užsikodavęs

Šiandien Rita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) su savo 5 metų sūnumi gyvena Utenos apskrityje esančiame Šeimos ir vaiko gerovės centre. Moteriai rugsėjis itin svarbus mėnuo: ji ne tik išsikraustys iš centro, pradės gyventi savarankiškai, bet ir pagimdys savo 4 vaiką. Kiti du vaikai kartu su ja negyvena: vienas jau pilnametis, išvykęs gyventi į užsienį, o kitas pasirinko gyventi su tėčiu. Tačiau moteris tikina, kad greitu metu sūnus grįš gyventi su ja.

Gerovės centre Rita gyvena antrą kartą. Tačiau ji įsitikinusi: gyvenimas klostysis vis geriau ir geriau. „Patarčiau moterims netylėti ir nekentėti. Yra pagalbos ir nereikia bijoti jos paprašyti“, – tikina Rita.

Porai pradėjus susitikinėti, vyras nusipirko namą. Tačiau idilė truko apie metus.

Istorija, kaip ji du kartus atsidūrė Šeimos ir vaiko gerovės centre prasidėjo prieš dvejus metus, kai Rita susipažino su Luku (vadas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI). Rita tuo metu turėjo 3 vaikus iš savo pirmos santuokos. O Lukas turėjo 2.

Rita teigia, kad tada jos būsimas sugyventinis negėrė, buvo užsikodavęs. „Bet aš esu mačius jį girtą, kai dar gyveno su savo pirma sugyventine. Gerdavo jie abu. Jų dvynukams rudenį bus 14 metų. Galima sakyti, kad jie pusę savo gyvenimo praleido vaikų namuose“, – sako Rita.

Pradėjo gerti po nepavykusios emigracijos

Moteris tikina, kad manė, jog Lukas pasikeitė: jam iš vaikų namų grąžino vaikus. Porai pradėjus susitikinėti, vyras nusipirko namą. Tačiau idilė truko apie metus.

Rita dirbo siuvėja, o Lukas padirbdavo tai statybose, tai miškų ūkyje. Kartą jis gavo pasiūlymą išvykti padirbėti į Norvegiją. „Jam nepasisekė. Grįžo piktas ir pradėjo labai daug gerti. O kai gerdavo, jis triukšmaudavo, kabinėdavosi prie manęs, mano vaikų, savo vaikų“, – pamena Rita.

Anot jos, vyras fiziškai nesmurtavo, tačiau šeimai nuolatos tekdavo kęsti psichologinį smurtą. „Iki ašarų privesdavo. Jo berniukas kurčnebylys, nelabai jis suprasdavo. Bet visą pyktį Lukas išliedavo ant šeimos“, – pritilusiu balsu sako Rita.

Moteriai, tikina ji, skaudžiausiai tai, kad Lukas tik išgėręs atsimindavo savo vaikus. Jei būdavo geros nuotaikos, tai vaikus pasisodindavo ir mokydavo, jei blogos – rėkdavo.

Jam nepasisekė. Grįžo piktas ir pradėjo labai daug gerti. O kai gerdavo, jis triukšmaudavo, kabinėdavosi prie manęs, mano vaikų, savo vaikų.
Rita
„Vieną vakarą pas jį atvažiavo kažkoks draugas su drauge. Kilo skandalas. Smulkmenų neatsimenu, bet jis pradėjo kabinėtis.

Jis man pareiškė, kad dingčiau lauk iš šitų namų, kad nesu reikalinga. Paskambinau socialinei darbuotojai pasiklausti, ar krizių centre būtų vietos. Jis atėmė iš manęs telefoną, bet nepadėjo ragelio ir socialinė darbuotoja girdėjo, kaip jis rėkia, grasina“, – lemtingą vakarą pamena Rita.

Socialinė darbuotoja, sako Rita, iškvietė ne tik vaikų teisių apsaugos darbuotojus, bet ir miestelio seniūną. „Jie bandė su Luku tartis, bet pamatė, kad jis agresyvus ir išvežė mus į centrą“, – pasakoja moteris.

Negeria tik nesveiki?

Tačiau, sako ji, iškilo problema – Luko dvynukai, berniukas ir mergaitė, nėra Ritos vaikai. „Būtų juos vėl nuvežę į vaikų namus. Prašiau, kad leistų man juos globotini, lankiau kursus ir tapau jų laikina globėja“, – tvirtina Rita. Vaikams gyventi pas jų biologinę motiną net nebuvo šansų – ji, anot Ritos, yra alkoholikė. Kaip Rita sako, biologinė mama vaikus „pragėrė“ tris kartus. Pati Rita tikina, kad nei vartoja alkoholį, nei rūko.

Rugsėjo mėnesį, pasakoja moteris, Lukas vėl išvyko į Norvegiją. Tuo metu ji gyveno su trimis vaikais Šeimos ir vaiko gerovės centre.

„Kol jis buvo išvykęs, pabendraudavome. Klausdavau, ką dėl vaikų galvoji, ar užsikoduosi? Sakydavo, ne, aš neužsikoduosiu. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Nuėjau į vaikų teises ir pasakiau, kad jis taip šneka. Man sakė, kad neatiduos jam vaikų, kol neužsikoduos“, – tikina moteris.

Kol jis buvo išvykęs, pabendraudavome. Klausdavau, ką dėl vaikų galvoji, ar užsikoduosi? Sakydavo, ne, aš neužsikoduosiu.
Rita
Tačiau gruodžio mėnesį Lukui grįžus į Lietuvą, pasakoja Rita, jis iškart parašė prašymą, kad jam būtų grąžinta vaikų globa. „Buvo posėdis. Jo metu Lukas pasakė, kad jei jiems reikia pažymos, jog jis užsikodavo, tai jis ją atneš. Bet gers toliau. Po šitų žodžių jam buvo grąžinti vaikai. Keista, kaip dirba vaikų teisės“, – sako Rita.

Išgirdusi tokį sprendimą, pamena Rita, sureagavo labai jautriai. „Pykau, verkiau ir vėl pykau. Būdavo, kad sėdžiu darbe ir verkiu. Verkiu, nes skauda. Aš jais rūpinausi, man žadėjo, kad jam vaikų neatiduos, bet padarė kitaip“, – besakant šiuos žodžius moters balsas pasikeičia, ji vos tramdo ašaras.

Manė, kad apsaugos vaikus

Moteris pasakoja priėmusi sudėtingą sprendimą: nusprendė grįžti pas Luką. „Berniukas kurčnebylys, jis nesupras. Namo jis grįžta tik savaitgaliais. O mergaitė, bijodama vėl patekti į vaikų namus, tylės ir kentės. Grįžau pas jį, galvojau, kad juos taip apsaugosiu“, – teigia ji.

Moteris tikina, kad pas Luką gyventi grįžo nusiteikusi viltingai: šis parsivežė pinigų, rodė iniciatyvą. Kiek pritilusiu tonu, moteris priduria, kad grįžus gyventi pas sugyventinį, ji pastojo. „Netyčia. Jis man siūlė darytis abortą, bet nesutikau“, – tikina ji.

Antrą kartą idilė truko dar trumpiau: Luką aplankė iš užsienio grįžęs draugas. „Taip ir užsikabino. Prieš Velykas aš vėl buvau centre“, – pasakoja Rita.

Moteris tikina, kad kai tik sugyventinis gerdavo, ji apie tai pranešdavo socialinėms darbuotojoms. Tačiau vaikai, tikina Rita, vis tiek liko Luko globoje, kol vieną vakarą Ritai teko iškviesti policijos pareigūnus.

„Jo berniukas mokosi specialioje mokykloje. Jam reikia nusipirkti higienos priemonių. Lukui berniukas tikino, kad turi visas reikiamas priemones, o tas pradėjo rėkti ant vaiko, kad neturi. Bet juk berniukas negirdi, jis nesupranta. Vaikas nusisuko į kompiuterio ekraną, o Lukas jam stipriai trenkė per pakaušį“, – pamena Rita.

Pykau, verkiau ir vėl pykau. Būdavo, kad sėdžiu darbe ir verkiu. Verkiu, nes skauda.
Rita
Po tokių sugyventinio veiksmų, tikina moteris, ji iškvietė policiją. Sugyventinis už pareiškimo parašymą, tikina Rita, ją išvijo kaip šunį iš namų. „Jo vaikus pasiėmė vaiko teisių apsaugos darbuotojai ir atidavė vyriausiajam broliui“, – teigia moteris.

Dabar Rita tikina, kad jos tikslas eiti į priekį ir nebežiūrėti atgal. Moteris teigia, kad Lukui lankytis su greit gimsiančiu vaiku nedraus. Pasiteiravus, ką jos buvęs sugyventinis veikia dabar, moteris sako, kad kai jis negeria, tai išvažiuoja dirbti į Norvegiją.

Tokioje situacijoje, sako Rita, ji nėra viena. „Centre gyvena 6 mamos su vaikais. Turime po atskirą kambarį. Socialinės darbuotojos visada ateina, rūpinasi. Man mažai reikia jų dėmesio, esu savarankiška. Čia yra visko, kad žmogus atsistotų ant kojų“, – tikina ji.

Vaikai ne vienintelė priežastis

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė pabrėžia, kad vaikai yra dažna priežastis, kodėl moterys nusprendžia likti toksiškoje aplinkoje su smurtautoju, tačiau tikrai ne vienintelė.

„Išėjimas būna sunkus. Tikėtina, kad moteris geriausiai žinodama savo situaciją, pasveria, kas yra mažiau rizikinga: išeiti ar likti? Vaikai dažnai yra papildomas argumentas, kodėl moteris gali arba negali išeiti.

Jei nėra socialinės, finansinės paramos moteriai, o ji dar su mažamečiais, moteris gali nesiryžti išeiti į niekur. Ji gali likti santykiuose, nes virš jos galvos yra stogas, o šaldytuve – maisto“, – teigia specialistė.

Jei nėra socialinės, finansinės paramos moteriai, o ji dar su mažamečiais, moteris gali nesiryžti išeiti į niekur. Ji gali likti santykiuose, nes virš jos galvos yra stogas, o šaldytuve – maisto.
M. Jurkutė
Teigti, kad moteris pati nusprendžia likti su smurtautoju negalima. Kaip sako M. Jurkutė, joks žmogus nesirenka, kad prieš jį smurtautų. „Ne aplinkiniai, o pati moteris geriausiai žino, kokia yra situacija ir kodėl ji renkasi vienokią ar kitokią priemonę“, – teigia M. Jurkutė.

Anot jos, JAV atlikti tyrimai rodo, kad mėginimai palikti smurtautoją gali iššaukti dar didesnius agresoriaus išpuolius. „Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad tikimybė, jog moteris bus smarkiai sumušta ar net nužudyta, padidėja keletą kartų, kai auka nusprendžia palikti smurtautoją. Smurtautojas išsigąsta, pradeda dar labiau kontroliuoti auką, daugiau smurtauti. Todėl sprendimas kreiptis pagalbos yra esminis“, – akcentuoja ji.

Pasiteiravus, kokį pirmą žingsnį turėtų žengti moterys, kurios patiria smurtą. M. Jurkutė pabrėžia, kad svarbiausia – suprasti, kas vyksta. „Reikia identifikuoti, kad patiri smurtą. Ilgą laiką ekonominė ar seksualinė prievarta nebuvo laikoma smurtu. Moterys suprasti, kad tai, kas su jomis vyksta, nėra teisinga. Gavus šitą suvokimą, galima ieškoti problemos sprendimo būdų“, – sako M. Jurkutė.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas
„Pagalbos moterims linija“ +370 800 66366 pagalba@moteriai.lt kasdien visą parą
„Vilties linija“ 116 123 vilties.linija@gmail.com kasdien visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) +370 800 77277 II-VI 16:00-20:00
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba +370 800 10 800 Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val.
Penktadieniais: 8.00-18.00 val.
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija +370 603 89833 mota.mums@gmail.com
Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Elektrėnų Moterų informacijos centras +370 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Jonavos r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras +370 679 31930 kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Mažeikių r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ +370 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Raseinių r. Raseinių krizių centras +370 657 87475 info@kriziucentras.eu
Rietavo Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r. Moterų informacijos centras +370 650 95216, +370 5 2629003 spc@lygus.lt
Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ +370 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Švenčionių r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Trakų r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Ukmergės r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras +370 5 2616380 vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Visagino r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas
Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232
mvic@splius.lt
Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287
info@ammkc.lt
Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija +370 603 89833
mota.mums@gmail.com
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius +370 699 86866
paramosnamai@gmail.com
Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras +370 650 95216
skpc@lygus.lt
Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069
viltisvskc@gmail.com
Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija +370 618 40044
skpc@moterulinija.lt
Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 616 55877
taurage@moterscentras.w3.lt
Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 63355007
spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras +370 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 650 60094
kmn@moteriai.lt
Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 605 82331
kretingosmoterys@gmail.com
Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras +370 671 16590
spc.telsiai@gmail.com
Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" +370 610 10715
koordinaciniscentras@gmail.com
Raseinių r. Raseinių krizių centras +370 428 52177
info@kriziucentras.eu
Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija +370 664 31207
pagalba@skpcpagalba.lt
Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
RPLC Vilniaus filialas +370 5 213 7808 registratura@rplc.lt Gerosios Vilties g. 3
RPLC Kauno filialas +370 37 333255 registratura.kaunas@rplc.lt Giedraičių g. 8
RPLC Klaipėdos filialas +370 46 415025 registratura.klaipeda@rplc.lt Taikos pr. 46
RPLC Šiaulių filialas +370 41 455644 registratura.siauliai@rplc.lt Daubos g. 3
RPLC Panevėžio filialas +370 45 582673 registratura.panevezys@rplc.lt Elektronikos g. 6
Anoniminių alkoholikų draugija +370 685 05191 info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė +370 698 73005 info@pnb.lt
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)