Per pastaruosius 11 metų savižudybių dažnis Lietuvoje sumažėjo 40 proc. - tai vienas iš didžiausių sumažėjimų Europoje. Tačiau, pasak ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, savižudybių skaičius vis dar išlieka labai aukštas.
"Todėl turime konsoliduoti visų sveikatos politikų, specialistų, nevyriausybinių organizacijų pastangas, kad Lietuva pagal savižudybių skaičių nepirmautų tarp ES valstybių. Dėkoju visiems atsiliepusiems į ministerijos kvietimą bendrai aptarti šiuos klausimus ir tikiuosi, kad bendradarbiaudami, o ne žarstydamiesi kaltinimais pasieksime proveržio savižudybių prevencijos srityje", - sakė R. Šalaševičiūtė.
Savižudybę sąlygojantys veiksniai yra įvairūs - socialiniai ekonominiai, asmeninio gyvenimo dramos, skyrybos, smurtas šeimoje, patyčios, agresyvumas, netolerantiškumas, abejingumas, besaikis alkoholio vartojimas ir pan.
"Akivaizdu, kad savižudybės yra ne vien medicininė problema. Kad savižudybių prevencija būtų efektyvi, problemą būtina suvokti kur kas platesniame kontekste nei pagalbos ketinantiems ar bandžiusiems nusižudyti teikimas. Todėl šioje srityje būtina ne tik gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, bet ir socialinę žmonių padėtį, siekti alkoholio vartojimo mažėjimo, mokyklose vykdyti patyčių prevencijos programas bei užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje", - sakė R. Šalaševičiūtė.
Todėl, pasak ministrės, labai svarbu, kad į prevencinių priemonių įgyvendinimą įsitrauktų ne tik sveikatos priežiūros institucijos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos. Ministrė pripažino, jog lig šiol ankstesnės Vyriausybės neskyrė reikiamo dėmesio tarpinstituciniam bendradarbiavimui bei veiksmų koordinavimui.
Siekiant savižudybių prevenciją padaryti efektyvesnę bei pradėti tam būtiną tarpinstitucinį bendradarbiavimą, dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė rado galimybę finansuoti Savižudybių prevencijos biurą, kuris veiklą pradėjo nuo 2015 m. pradžios. Pagrindinės šio biuro veiklos kryptys yra rinkti ir analizuoti informaciją, susijusią su savižudybių statistika, prevencija bei postvencija Lietuvos ir tarptautiniu mastu bei realiai bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir žinybomis, siekiant aktyviai koordinuoti tarpusavio veiksmus savižudybių prevencijos bei pagalbos bandžiusiems nusižudyti asmenims ir jų šeimoms srityje.
Ministrė R. Šalaševičiūtė susitikime pabrėžė, kad vaikų psichikos sveikata yra vienas iš pagrindinių prioritetų psichikos sveikatos priežiūroje. Plėtojant kompleksines vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje įsteigti 5 regioniniai diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai. Įtvirtinti šiuolaikiniai veiksmingos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo, vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų prevencijos, vaikų raidos ir psichikos sutrikimų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos sistemos kūrimo Lietuvoje principai ir reikalavimai. Yra sudarytas integruotos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros valdymo komitetas. 2014 metais patvirtintas Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos ir efektyvaus gydymo užtikrinimo srities aprašas. Jame numatytos kompleksinės priemonės iki 2023 metų, sukursiančios vaikams palankią, kokybišką bei veiksmingą sveikatos priežiūrą, sumažinant regioninius vaikų sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo bei kokybės netolygumus. Be to, Vaikų hiperkinezinių sutrikimų ambulatoriniam gydymui skiriami kompensuojamieji vaistai, o patvirtintas Vaiko raidos tikrinimo aprašas padės specialistams atpažinti, įvertinti ankstyvą vaiko raidos sutrikimų riziką bei organizuoti pagalbą.
Susitikime R. Šalaševičiūtė apgailestavo, kad Vaiko raidos centras atsisakė siūlymo kurtis "Pušyno kelio" sanatorijoje. Todėl nuspręsta Vaiko raidos centrui pagal poreikius atnaujinti Vaikų ligoninės Santariškėse tris ar keturis aukštus. Šiems darbams skiriama 3,5 mln. eurų. Tačiau rekonstrukcijos darbai prasidės tuomet, kai vaikų ligoninė išsikels į Santariškėse statomas naujas patalpas.
Susitikimo dalyviai taip pat buvo supažindinti su Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų plano pakeitimo projekto rengimo bei naujos redakcijos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo rengimo eiga, ES struktūrinių fondų paramos galimybėmis psichikos sveikatos paslaugų plėtrai.