„Net Europos Parlamentas yra sureguliavęs reglamentu, kad gydomųjų savybių, deja, negali turėti tokie produktai. Ir vaistų kontrolės tarnyba turi patvirtinti, kad tai yra vaistas“, – pasakojo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Tačiau „Kanapinės krautuvėlės“ vadovė Natalija Čučuk tikino, jog kanabinoidai veikia priešuždegimiškai, padeda vėžio profilaktikoje, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina miego kokybę ir tai esą moksliškai pagrįsta.
Trys kanapių gaminius parduodančios įmonės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos įspėjimų nepaklausė – joms skirtos baudos.
„Jos skelbia, kad CBD produktai, kanapių produktai yra stebuklingi, gydo nuo nerimo, nemigos, visokių ligų – odos, netgi šizofrenijos, gali pašalinti psichinę negalę“, – vardijo G. Aleksaitė.
Tokie teiginiai, pasak tarnybos, yra melagingi, kadangi mokslu dar nepagrįsti.
„Reklamuoti, deja, dėl mūsų kontroliuojančių institucijų nutarimo negalima, o dėl terapinio poveikio, tai, tikriausiai, nereikėtų abejoti“, – komentavo Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas.
N. Čučuk aiškino, jog įmonės skleidžiami teiginiai apie CBD ir sveikatą yra moksliškai pagrįsti, duomenys, pasak pašnekovės, buvo siunčiami Vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Reklama apie gydomąsias kanapių galias buvo skleidžiama įmonių interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Panašių teiginių ten galima rasti ir dabar.
Baudos įmonėms skirtos ir už tai, kad nepateikė įrodymų, jog siūlomi produktai yra ekologiški.
„Ekologiškumą reikia pagrįsti, kodėl teigiate, kad jūsų produktas išskirtinai tvarus. Tam reikia tyrimų, sertifikatų, tam tikrų pažymėjimų, mokslinių straipsnių, net ne vieno. Šiuo atveju, ta informacija nebuvo pateikta“, – kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė.
„Kanapinės krautuvėlės“ vadovė aiškino, kad jų parduotuvėje sintetinių produktų nėra, o visi esą – natūralūs.
Tarnybos sprendimą dėl baudų įmonės gali skųsti, bent dvi planuoja tai daryti.
„Teismo keliu dabar kovojame už tai, kad absurdiški Lietuvos įstatymai, kurie prieštarauja vieni kitiems būtų permąstyti. Tą kažkada padarė Prancūzija. Prancūzijos CBD prekeiviai išsikovojo teisę tiek į informacijos skleidimą apie CBD, kuri yra moksliškai pagrįsta, tiek į prekybą“, – tikino N. Čučuk.
Kanapės formos saldainių šiais laikais galima įsigyti ne tik kanapių gaminių, bet ir paprastose saldainių parduotuvėse.
Susirūpinęs tėvas tuo piktinosi.
„Jeigu galima pabandyti gumos, kuri atrodo taip, o kodėl paskui vaikų nesusimąstys, o gal pabandom originalios žolės“, – kalbėjo gyventojas.
Lietuvoje legalu pardavinėti tik tuos kanapių maisto produktus, kuriuose yra kanapių sėklų;.
„Maisto produktai, kurių sudėty yra sintetiniu būdu išgautų pluoštinių kanapių ekstraktų, tarp jų CBD, arba kitaip kanabidiolio, negalima tiekti rinkai dėl to, kad tai yra neautorizuotas naujas maistas. Mes matome, pastebime, kad vis dėlto šio draudimo gamintojai, tiekėjai, pardavėjai nesilaiko“, – dėstė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.
Be atitinkamos tabako licencijos negalima pardavinėti ir pluoštinių kanapių suktinių. Bet kanapių žiedų parduoti nedraudžiama, nes sunku įrodyti, kad jie skirti rūkyti.
„Verslas elgiasi labai socialiai neatsakingai ir mums tenka įrodinėti, atlikti tyrimus, kad tai yra rūkymui skirti gaminiai, vadinamos suktinės. [Jie] nurodo tų gaminių paskirtį – aromaterapija, smilkinimas, džiovintos gėlės, suvenyrai“, – vertino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas Darius Sadaunykas.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie kanapių gaminius žiūrėkite čia: