Nuo Lietuvoje pradėto baudžiamojo proceso vyrui nepavyko pasislėpti ir savo tėvynėje – Vilniuje buvo išduotas Europos arešto orderis, kurį gavę Lenkijos pareigūnai netrukus jį įvykdė: svetimų pinigų pagrobimu įtariamą vyrą sulaikė ir uždarė į areštinę, o po to perdavė baudžiamajam persekiojimui į Vilnių.
Lietuvoje įtarimų dėl bankui priklausančių pinigų pagrobimo sulaukęs Lenkijos pilietis Henadzi Saroka buvo laikomas suimtas, kol jo bylą išnagrinės teismas – net ir išgirdęs nuosprendį vyras laisvės neišvydo: Vilniaus miesto apylinkės teismas užsienietį nutarė įkalinti 3 metams.
Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nutarė, kad vyras bausmę turės atlikti Lietuvoje esančiuose pataisos namuose, taip pat nutarta iš jo priteisti iš banko pagrobtus pinigus – beveik 18 tūkst. eurų.
Tačiau ši bausmė yra per griežta, paskelbė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs H. Sarokos baudžiamąją bylą apeliacine tvarka – susipažinę su nuteistojo gynėjos advokatės Jūratės Tamulevičiūtės skundu, teisėjai nutarė kalinimo terminą sumažinti perpus. Bet į laisvę užsieniečio nepaleido – esą pagrįstai jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Už nesunkius nusikaltimus pirmą kartą teisiamiems asmenims teismai dažniausiai laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda, tačiau ne šįkart, nors dėl banko pinigų pagrobimo nuteistas vyras anksčiau nebuvo teistas, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. H. Saroka ir jo gynėja įsitikinę, kad tai – akivaizdi diskriminacija, nes jeigu nuteistasis būtų buvęs lietuvis, bausmės vykdymas jam būtų atidėtas.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad H. Saroka dar 2015 m. lapkričio 3 d. rytą atvyko į vieno Vilniuje esančio banko skyrių ir banko darbuotojos paprašė 2,2 tūkst. JAV dolerių iškeisti į eurus. Banko darbuotoja atliko valiutos konvertavimo operaciją ir klientui atidavė net dešimt kartų didesnę sumą – dokumentuose nurodė, kad vyras keičia 22 tūkst. JAV dolerių. Todėl vietoj 1 979,91 Eur jam išmokėjo 19 808,11 Eur.
Kad gauna tokią sumą, H. Saroka pasirašė banko darbuotojos pateiktuose dokumentuose – kasos darbuotoja išmokamus pinigus du kartus perskaičiavo prie kliento akių, tačiau šis net neužsiminė, kad jam yra išmokama gerokai didesnė suma.
Kad banko darbuotoja išmokėjo dešimt kartų didesnę sumą nei priklausė, paaiškėjo netrukus, tačiau klientas jau buvo išėjęs iš banko. Kai darbuotojai po kiek laiko su klientu pavyko susisiekti telefonu, šis pareiškė, kad šiuo metu jau negali atvažiuoti iki banko, nes yra prie pat Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Nors vyras žadėjo grąžinti pinigus, tačiau jų taip ir nesugrąžino – vėliau nei kasininkei, nei kitiems banko darbuotojams su juo nepavyko susisiekti, nes telefonas buvo išjungtas.
Dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo bankas kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrėjams buvo pateiktas vaizdas iš banko patalpų, kuriose matyti, kaip prieš paduodamas kasininkei pinigus vyras juos suskaičiuoja, o po to priėjęs prie kasos juos paduoda kartu su savo pasu. Šiuos pinigus perskaičiavo ir kasininkė, o vėliau iš seifo ji išėmė eurus ir juos perskaičiavusi padavė klientui. Prieš tai jis dar turėjo pasirašyti dokumentą, kuriame nurodytos iškeisti duodamų JAV dolerių ir iškeičiamų gaunamų eurų sumos.
Kad gauna gerokai daugiau nei turėjo, H. Saroka turėjo suprasti ne tik iš pasirašomų dokumentų, bet ir gautų kupiūrų skaičiaus. Tačiau vyras apsimetė, kad viskas gerai ir susidėjęs pinigus į krepšį staigiai pasišalino iš banko.
Bankui iki šiol pinigų negrąžinęs užsienietis neigė, kad iš banko pagrobė pinigus – vyras teigė, jog iškeisti dolerius į eurus paprašė vienas jo pažįstamas, jis esą net neskaičiavo, kokia tai yra suma ir juos nunešė į banką, o kiek kasininkė išmokėjo, taip pat esą nesigilino ir iš karto iškeistus pinigus atidavė dolerius iškeisti prašiusiam vyrui. O šis jau yra miręs.
„Man banke net nekilo įtarimų, kad kasininkė išmoka gerokai didesnę sumą, nei priklausė, tai aiškiai matyti ir iš vaizdo įrašo – jame matyti, kad esu ramus, man nekilo jokio įtarimo, kai kasininkė perdavė per didelę sumą“, – aiškino baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras.
Tačiau jo argumentai neįtikino teisėjų, kurie rėmėsi ne tik banko darbuotojos pasakojimu, bet ir vaizdo įrašu, kuris ir tapo bene pagrindiniu kaltės įrodymu.
Pasak teismo, H. Saroka turėjo suprasti, kad banko darbuotoja per klaidą jam išmoka gerokai didesnę sumą jau tada, kai šiam buvo paduodas pasirašyti valiutos pirkimo liudijimas, o jame net pajuodintu šriftu buvo parašytos sumos – „22 000 USD ir 19 808,11 EUR“.
„Matydamas rašytiniame dokumente nurodytas pinigų sumas, liudijimą pasirašė, didelį kupiūrų skaičių, aiškiai suvokdamas, kad gauna dalį jam nepriklausančių pinigų, juos pasiėmė ir pasišalino, be to, iš liudytojos banko kasininkės parodymų matyti, kad, išduodama pinigus, ji pasakė kokią sumą duoda“, – pažymėjo teismas.
Anot teisėjų, H. Saroka suvokė, kad gavo per didelę pinigų sumą, be to, teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, jog vėliau su juo telefonu buvo susisiekusi kasininkė ir šis žadėjo pinigus atvežti po aštuonių dienų.
„Taip pat H. Saroka nurodė, kad jam iš banko skambino ne tik kasininkė, bet dar vienas darbuotojas, kuris pasakė, kad įvyko klaida ir jam neteisingai buvo išduoti pinigai – nei pokalbių su banko darbuotojais metu iš karto po įvykio, nei vėliau, H. Saroka aplinkybių apie tai, kad jis pinigų neturi bei, kad jie yra perduoti kitam asmeniui, nenurodė, žadėjo grąžinti pinigus, tačiau banko darbuotojams vėliau su juo susisiekti nepavyko, telefonas buvo išjungtas“, – pabrėžė teismas.
Teisėjų teigimu, nepagrįstai nuteistasis teigia, kad teismui skyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis yra diskriminuojamas dėl savo pilietybės ir gyvenamosios vietos – skiriant bausmę buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad jis yra užsienietis ir jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, bet ir vertintas nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.
„Suprasdamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, H. Saroka nevertina savo elgesio kritiškai, kaltę neigė, stengėsi išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo neįrodė, jog yra vertas teismo pasitikėjimo“, – teisėjų kolegija nutarė, kad nėra pagrindo taikyti įstatymų nuostatas, kuriomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas.