Lankytojai teigė, kad į juos teritorijoje šovė
Į DELFI kreipėsi skaitytojas, kuris teigė, kad šalia sklypo prie Asvejos ežero, pakrantės 5 metrų apsaugos juostoje, pro kurią turi teisę praeiti visi, spalio pradžioje jiems savininkas ėmė grasinti, kad juos nušaus, o galiausiai ir iš tikrųjų iššovė.
„Žygis buvo su nuotykiais, nusprendėm kirsti apaugusį susiaurėjimą tarp dviejų ežerų – truputį pasigailėjom, aštrūs pernykščių nendrių galai duria pėdas kaip vinys, progresas lėtas, vanduo šaltas, bet nusprendėm stumtis toliau - smagu gi! Likus keliems metrams iki kranto iš už aukštų nendrių pasigirdo balsas: „Vyrai, eikit iš čia, čia privati valda! Atsinešiu šautuvą!“.
Kaip gali būti ežero pakrantė kažkieno privati valda?! Pagal įstatymą, keliais metrais nuo kranto praėjimas turi būti – tą patį patvirtino ir policijos pareigūnai, kuriems iš kelinto karto pavyko prisiskambinti bemirkstant šiuose šabakštynuose. Stumiamės toliau, o tada pasigirdo šūvis – ta visuomenės atmata nejuokavo, kad pasiims šautuvą – šūvį palydėjo ištisa tirada keiksmažodžių ir grasinimų. Tada supratom kad turim skubiai suktis atgal“, - apie įvykį pasakojo skaitytojas.
Jis teigė, kad per aukštas nendres nepavyko pastebėti, kas tiksliai į juos šovė ir kur buvo šauta, todėl ir policijos pareigūnai negalėjo nieko padaryti.
Ant tvoros užrašas: „Nelipk! Užmuš“
Vienam interneto žygeivių tinklaraštyje galima rasti žygio aprašymą Asvejos ežero pakrante. Jame pasakojama, kad toje pačioje teritorijoje ant tvoros lankytojus pasitinka užrašas, kuris įspėja apie galimą grėsmę.
„Mus svetingai pasitiko tvora su nepritvirtintais kelio ženklais bei ženklu „Nelipk! Užmuš“. Ką gi, gyventi tai norisi dar, tai nebėjome toliau“, - pasakojama apie kelionės įspūdžius.
DELFI žurnalistai patys apsilankė Asvejos regioninio parko, Asvejos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir iš tiesų ant tvoros kabo užrašas „Nelipk! Užmuš“, taip pat užrašas, įspėjantis apie privačią valdą. Tokie užrašai dažniausiai kabinami ten, kur gali būti atvira elektros srovė, ant tvorų, kuriomis teka elektros srovė. Tačiau šiuo atveju, panašu, kad jokios pavojingos elektros srovės nėra, yra įrengti elektriniai vartai, bet jie neturėtų būti pavojingi žmonėms, todėl toks ženklas saugomoje teritorijoje, šalia ežero kelia daug abejonių.
Negana to, didžiąją sklypo dalį sudaro miškas, iš 20 hektarų sklypo, miško yra net 16 hektarų. Pagal įstatymą, negalima riboti fizinių asmenų lankymosi miškuose ir visi gyventojai turi turėti galimybę ten patekti. Draustinyje taip pat yra ir namų valda, yra pastatų, buvo atkurta sena sodyba.
Parko direktorius: buvome kreipęsi į policiją dėl užrašo
Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas DELFI teigė negirdėjęs, kad kas nors į lankytojus būtų šovęs. Tačiau direktorius žinojo, kad ant sklypo vartų kabo baugus užrašas ir teigė, kad dėl to kreipėsi į policiją.
„Aš buvau atostogose, bet negirdėjau nieko apie šūvius, būtų mane specialistai informavę“, - kalbėjo R. Glambokas.
Pasak parko direktoriaus, anksčiau direkcija buvo kreipusis į policija, kad gąsdinantis užrašas būtų nuimtas: „Ten yra tokia sodyba, kur yra virš 20 hektarų žemės. Ten labai sena sodyba, tik ji buvo perpirkta, prie vandens ten jokių statinių nėra, tik yra pirtis. Bet anksčiau neteko tokių girdėti incidentų. Ką mes galime padaryti privačioje valdoje, mes kreipėmės į policiją, kad nuimtų tuos užrašus, bet tas užrašas jau seniai kabo.“
Savininkė susijusi su netoliese esančios sodybos, kurioje pjudo šunimis, savininku
Registrų centro duomenimis, sklypo savininkės yra dvi. Didžiąją dalį sklypo valdo Regina Aršauskienė, taip pat dar maža dalelė sklypo priklauso Teresai Lonskajai.
DELFI neseniai rašė apie dar vieną pavojingą sodybą tame pačiame Asvejos regioniniame parke, taip pat draustinyje prie greta esančio ežero, kur praeinantys pro šalį žmonės yra pjudomi šunimis viešoje vietoje. Tas sklypas, Registrų centro duomenimis, priklauso verslininkui Genadijui Dorochinui.
Didžiausias kuriozas yra tas, kad R. Aršauskienė yra susijusi su G. Dorochinu, o abi sodybos parko draustiniuose atrodo gana pavojingos. Abu šie žmonės turi bendrą sklypą Vilniuje. 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybės buvo paskelbtas sklypo Antakalnio mikrorajone formavimo ir pertvarkymo projektas.
Kaip planavimo organizatoriai nurodomi Virginijus Aršauskas, R. Aršauskienė, Paulius Aršauskas ir G. Dorochinas.
Su pačia R. Aršauskiene DELFI susisiekti nepavyko, internetinėje erdvėje nėra pasiekiami savininkės kontaktai. Vis dėlto nėra nustatyta įrodymų, kad sklypo savininkai susiję su šūviu pakrantėje.
Parkui aiškino, kad lentelę su gąsdinimu užmušti pakabino dėl technikos gadintojų
Asvejos regioninio parko direkcija buvo nuvykusi į sklypą, pabendravo su savininku ir pateikė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) savo paaiškinimą dėl situacijos.
„Buvome nuvažiavę į vietą. Radome ties įvažiavimu į sklypą pastatytus senus vartus, ant jų ir šalia esančios tvoros lenteles su užrašais „Nelipk užmuš“ ir „Privati valda“. Pusė vartų neuždaryti.
Dėl tvoros: į vieną pusę tvora tęsiasi apie 5 m, į kitą apie 15 m. Dešinėje tarp vartų ir medinės tvoros pusėje palinktas praėjimas.
Radome toliau esančios sodybos savininką. Jis patvirtino, kad pastatė vartus ant kelio vedančio tik į jo sodybą. Sklypas yra Asvejos ežero pusiasalio gale, iš jo niekur kitur nenuvažiuosi, šalia sodybos nėra lankomų objektų. Kelias veda į akligatvį kurio gale yra minėta sodyba“, - rašoma parko direkcijos paaiškinime VSTT.
Pasak parko direkcijos, savininkas teigia, kad tvorą pastatė siekdamas, jog žmonės nevažinėtų per mišką: „Savininkas taip pat tvirtina kad užtvėrė medinę tvorą, bet tik tai tam, kad poilsiautojai ar kiti asmenys nevažiuotų automobiliais į jo sklypo gale esančią sodybą, kurie miško paklote apvažiuoja ant kelio pastatytus vartus. Savininkas tvirtina, kad medinė tvora yra tik keliolikos metrų ilgio, todėl niekaip netrukdo laisvai lankytis apie 16 ha ploto miške, be automobilio, kurį laisvai galima palikti prie vartų ir nevažiuoti iki jo sodybos.“
Ant tvoros kabo grėsminga lentelė, kuri dažniausiai kabinama ten, kur yra aukšta įtampa. Dėl šių vartų nėra pavojaus, kad lankytoją nutrenks elektra ir per juos atvirai neteka aukšta įtampa, tačiau savininko teigimu, lentelė pakabinta, kad parko lankytojai nelaužytų įrangos: „Dėl lentelės su užrašu „Nelipk užmuš“. Savininkas tvirtina, kad lentelę užkabino tam, kad lankytojai negadintų (pasak jo taip jau ne kartą yra buvę) elektros instaliacijos, kuri yra atvesta vartams valdyti (vartai yra automatiniai, su pavara). Pasak jo, šis užrašas yra naudojamas visose vietose kur yra elektros srovė, taip perspėjant žmones, o ką reiškia lentelėje vaizduojamų ženklų ir užrašų kombinacija visuomenėje žinoma.“
Valstybinė miškų tarnyba nustatė galimų pažeidimų
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, iš DELFI gavę informaciją apie galimus pažeidimus sklype, teritorijoje atliko patikrinimą dėl dėl galimo ribojimo fiziniams asmenims patekti į mišką.
„Pareigūnai patikrino situaciją vietoje ir nustatė, kad žemės sklype galimai neteisėtai yra įrengta tvoros dalis ir kelio atitvaras“, - rašoma Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo pasirašytame rašte.
Pasak jo, žemės sklypo savininkė turės arba pateikti dokumentus, arba nugriauti tvorą: „Žemės sklypo savininkė įpareigota patraukti miško žemėje galimai neteisėtai įrengtą kelio atitvarą ir dalį tvoros arba pateikti dokumentus, įrodančius jų įrengimo teisėtumą.“
Gali neleisti važiuoti į sklypą, bet vaikščioti negali uždrausti
VSTT, kuri aiškinosi situaciją sklype, direktorius Albertas Stanislovaitis DELFI komentuodamas situacija teigė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus, savininkas gali drausti automobiliams važiuoti keliu po jo sklypą, tačiau negali drausti žmonėms praeiti šiuo sklypu.
„Aprašyti vartai ir trumpa tvora yra ant privataus sklypo ribos. Kelias yra su nurodytu servitutu – pėstiesiems. Todėl formaliai savininkas nieko nepažeidžia – jis turi teisę neleisti savo sklype važinėti, bet negali uždrausti vaikščioti miške ir eiti keliu.
Todėl tvora ir yra trumpa, šeimininko aiškinimu skirta tam, kad automobiliais nebūtų galimybės apvažiuoti vartelius. Užrašas „Nelipk užmuš“ yra gana keistas tokioje vietoje, tačiau šeimininkas ir jam randa paaiškinimą. Asvejos regioninio parko darbuotojas apsilankė vietoje, bendravo su savininku“, - komentavo A. Stanislovaitis.
VSTT direktorius teigė negirdėjęs apie šūvius saugomoje teritorijoje: „Iš pateiktos informacijos matome, kad jau formuojant sklypą ir nustatant kelio servitutą buvo apgalvota ir numatyta riboti judėjimą po sklypą. Apie savininko elgesį vaikščiojančių pakrante atžvilgiu komentuoti negaliu, nes neturiu faktų apie tokį elgesį. Jei buvo grasinta ir šaudyta, vienareikšmiškai reikėjo kreipti į policiją.“
Pripažįsta, kad žmonės, pamatę tokį ženklą, į teritoriją neis
Paklaustas, ar ženklas apie privačią valdą savaime žmogui nesudaro įspūdžio, kad ten draudžiama įeiti, o juolabiau ar ženklas apie tai, kad kažkas gali užmušti, neriboja žmonių lankymosi teritorijoje, A. Stanislovaitis pripažino, kad situacija nėra gera.
„Nebent aš nežinau kokio nors norminio akto. Prie miško jūs galite pakabinti ženklus apie privačią valdą, nes miškas yra privatus, bet vis tiek miško lankymosi taisyklės sako, kad galite ten eiti, taip pat ir paežerėje. Šitas užrašas automatiškai, mano žiniomis, nesuponuoja, kad jūs negalite eiti“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Pasak VSTT vadovo, nagrinėdami šio sklypo dokumentus, specialistai rado stebinančių netikėtumų: „Ten yra kitas dalykas, kurį galima įvardinti kaip žemėtvarkos grimasas. Suformuotas iki pat ežero kranto privatus sklypas ir taip suformuotas, kad faktiškai yra tokia užuomina ten neiti. Mes tą matome, kad taip suformuota visa situacija, kad niekas neitų į teritoriją. Be to, mes buvome labai nustebę, kada patikrinome servitutą, jis yra tik pėstiesiems, labai retas atvejis, kad tokį dalyką matytumėm. Paprastai jeigu yra kelio servitutas, jis skirtas pravažiuoti, praeiti, galima važiuoti ir automobiliu. Čia važiuoti savininkas gali leisti arba neleisti. Tai reiškia, kad jeigu man reikia nueiti iki ežero, man uždrausti juridiškai negali, bet jeigu noriu nuvažiuoti, man sako: ne.“
A. Stanislovaitis pripažino, kad žmonės, pamatę tokį užrašą prie ežero, į teritoriją tiesiog neis: „Turėtų būti galima praeiti iki ežero ir tada ežero pakrante apeiti sklypą, tik žinoma, jeigu šeimininkas truputį paklaikęs, tai... Tai yra psichologinis barjeras, viskas taip sutvarkyta, kad nori nenori, neisi. Žmonės pamato užtvarą, pamato užrašą ir psichologiškai neina, nors juridiškai ir viskas gerai.“