„Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, įtvirtintą Baudžiamojo proceso kodekse (BPK), todėl yra pagrindas konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia neturtine ir turtine žala“, – teisėjo Almanto Padvelskio pirmininkaujama kolegija nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos, privalės atlyginti ne tik verslininkui padarytą neturtinę, bet ir turtinę žalą, kai šis baudžiamojo proceso metu advokatui sumokėjo beveik 2 tūkst. Eur už suteiktas teisines paslaugas.
Anot teisėjų, kauniečiui verslininkui buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, o „šis laisvės atėmimas nebuvo būtinas visą laikotarpį“: „Laisvė ieškovui buvo atimta daugiau nei metus, jis neteko darbo, neturėjo galimybių bendrauti su nepilnamete dukra ir ją auginti.“
Baudžiamojon atsakomybėn Kaune gyvenantis, bet savo verslą į Estiją perkėlęs vyras buvo patrauktas, kai jo vairuojamame vilkike, kuriuo jis iš Kauno važiavo į Alytų, muitininkai aptiko beveik 13 kilogramų narkotinių medžiagų. Jos buvo paslėptos specialiai puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje.
Nuo pat tyrimo pradžios vyras aiškino, kad nieko nežinojo apie gabenamus narkotikus, jis tikino, jog nežinojo ir tai, jog puspriekabėje, kuria iš Belgijos buvo atvežęs plastiko granulių krovinį, yra įrengta slėptuvė. Šią puspriekabę jis buvo išsinuomojęs iš vienos Kauno bendrovės, o su kroviniu grįžo į Lietuvą, kadangi jį privalėjo pristatyti po dviejų dienų, o tuo metu buvo savaitgalis, jis vilkiką pastatė saugojamoje aikštelėje.
„Apie tai, kad priekaboje yra įrengta slėptuvė nežinojau, slėptuvės sienelė padaryta labai gerai, originaliomis medžiagomis, todėl jos nepastebėjau, nebuvo jokių nepatogumų krovinių pakrovimui ir iškrovimui, nebuvo taip, kad krovinys netilptų, durys užsidarydavo“, – teisme aiškino kaunietis, kurio vairuojamą vilkiką muitininkai sustabdė reido metu.
Jis negalėjo paaiškinti, kaip į priekabą papuolė narkotinių medžiagų krovinys: „Darau prielaidą, kad narkotines medžiagas aš galimai vežiojausi nuo pat pradžių, kai išsinuomojau priekabą ir apie tai nieko nežinojau“.
Nuo pat sulaikymo vilkiką vairavusiam verslininkui buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, ji buvo tęsiama ir tuomet, kai prokurorai baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Šis, įvertinęs teisėsaugos pareigūnų surinktus duomenis, nusprendė, kad verslininkas yra kaltas dėl itin didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos: jam buvo skirta ne tik 11 metų laisvės atėmimo bausmė, bet ir buvo nuspręsta konfiskuoti daugiau kaip 70 tūkst. Eur – tiek buvo įvertintas vilkikas ir puspriekabė.
Šį nuosprendį vėliau Lietuvos apeliacinis teismas panaikino – vyrą išteisino dėl visų jam pateiktų kaltinimų ir nurodė nedelsiant paleisti iš suėmimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje trūksta įrodymų kaltei pagrįsti – taip ir nebuvo nustatyta, kad vilkiką vairavęs verslininkas žinojo, jog puspriekabėje yra paslėpti narkotikai.
Išteisinamąjį nuosprendį vėliau paliko galioti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmetęs Generalinės prokuratūros skundą.
„Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai“, – pažymėjo teisėjai.
Išteisintas ir į laisvę išleistas kaunietis verslininkas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ilgą laiką kalinamas, padavė į teismą Lietuvos valstybę. Jis nurodė, kad teismai nuolat pratęsdavo kardomąjį kalinimą, kol galop baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nutarė suėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tačiau toks teismo sprendimas nebuvo motyvuotas, dabar nustatė verslininko valstybei iškeltą bylą išnagrinėję teisėjai. Anot jų, teismų praktikoje akcentuojama, jog, kai suėmimas skiriamas apkaltinamuoju nuosprendžiu, apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo skyrimo ir neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuoti suėmimo, teismo sprendimai suėmimo klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais, šie principai taikytini ir tuo atveju, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ne tik skiriama, bet ir pratęsiama kardomoji priemonė – suėmimas.
Pasak jų, byloje buvo patvirtinyas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nerūpestingumas: „Ikiteisminio tyrimo metu buvo prarasta galimybė iki galo išsiaiškinti vilkiko su puspriekabe laikymo automobilių saugojimo aikštelėje, grįžus į Lietuvą, aplinkybes, nes laiku nebuvo kreiptasi dėl vaizdo stebėjimo įrašo, be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina patikrinti ir kaltinamojo telefono kontaktus tuo laikotarpiu, tačiau tai nebuvo padaryta.“
Iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime taip pat pažymima, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, jog jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Tuo metu verslininkas iš valstybės siekė prisiteisti 25 tūkst. Eur žalos atlyginimą, o valstybei atstovavusios institucijos nesutiko su pareikštu ieškiniu.
„Manau, 25 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimas yra socialiai teisingas, įvertinus dar ir tai, kad aš neprašau turtinės žalos atlyginimo dėl prarasto verslo, darbo užmokesčio, kurį galėjau uždirbti, jei nebūčiau suimtas bei finansinių praradimų už nutrauktą vilkiko lizingo sutartį, kuomet praradau už vilkiką iki suėmimo įmokėtas ženklias pinigines sumas“, – ieškinyje teismui buvo nurodęs jis.