Kaip žinia, niekur nedirbantys, nesimokantys, nevykdantys jokios ekonominės veiklos darbingo amžiaus žmonės privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas. Tačiau yra išimčių – visas sąrašas čia.
Kada nereikia mokėti PSD
PSD valstybės lėšomis draudžiami asmenys, turintys įstatymu nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, darbo stažas garantuoja sveikatos draudimą valstybės lėšomis nedirbantiems darbingo amžiaus žmonėms, net jei jie nėra užsiregistravę užimtumo tarnybose.
Tiems, kam šiemet sukanka senatvės pensijos amžius, PSD valstybės lėšomis garantuoja įgytas 31,5 metų pensijų socialinio draudimo stažas.
Gyventojai, kurie dar iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įgiję ne mažesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą yra draudžiami PSD valstybės lėšomis. Tačiau jeigu senatvės pensijos amžiaus žmogus sulauks 2023 metais, tuomet PSD valstybės lėšomis jam garantuoja įgytas 33 metų stažas.
Kaip ilgėja būtinasis stažas galite pamatyti čia.
Ar turite šį stažą galima pasitikrinti „Sodros“ gyventojo paskyroje prisijungę per elektroninę bankininkystę.
Duomenys apie sukauptą darbo stažą registre neatsiranda savaime – reikia kreiptis į „Sodrą“, pateikti prašymą.
Nedarbo išmoka priklauso ne visiems
Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo galima kreiptis tik užsiregistravus Užimtumo tarnyboje.
Tačiau reikia pabrėžti, kad išmoka priklauso ne visais atvejais. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė „Delfi“ sakė, jog nedarbo socialinio draudimo išmoką bedarbis gali gauti, jeigu turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus su puse metų (arba 30 mėnesių).
Išmoka mokama 9 mėnesius ir kas tris mėnesius mažėja. Jos dydis priklauso nuo anksčiau turėtų pajamų, nuo patvirtintos minimalios mėnesio algos ir nuo nustatytų „lubų“ (yra nustatyta viršutinė riba, kurios išmoka negali viršyti).
Pastovi išmokos dalis - 141,25 eurų, plius kintama išmokos dalis (ta, kuri kas tris mėnesius mažėja):
1-3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
4-6 – 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
7-9 – 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Maksimali išmoka užsiregistravusiems bedarbiais 2020 m. II ketvirtį siekė783,51 eurus (maksimali riba kinta priklausomai nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio).
Nedarbo išmoka galima pasiskaičiuoti čia.
Gauti laikiną darbo paieškos išmoką bus paprasčiau
Šiandien Seimas priėmė Užimtumo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pataisas: nutarta pagerinti darbo paieškos išmokos mokėjimo sąlygas.
Laikas parodys – tačiau iki šiol sistema, bedarbių teigimu, nelabai veikė. Valdančiųjų pažadas pasirūpinti darbo nerandančiais žmonėmis realybėje subliuško. Paaiškėjo, jog prašymai skirti išmokas karantino metu nepriimami, o tiksli tvarka, kaip ir kam būtų mokamos darbo paieškos išmokos – nenustatyta.
Dabar gi Seime įtvirtinta, kad laikina darbo paieškos išmoka galėtų būti mokama iškart įsigaliojus įstatymui (įsigalios, kai tik pasirašys prezidentas). Ją, anot E. Samoškaitės, galės gauti Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos priemonėse (tai yra nesimokantys pagal pameistrystės sutartį, nedalyvaujantys profesiniame mokyme ir panašiai).
Laikinos darbo paieškos išmokos dydžiai
Jeigu bedarbis jau gauna įprastą nedarbo išmoką bus mokami 42 eurai, jei negauna – 200 eurų.
E. Samoškaitės tikinimu, bedarbiams laikinoji išmoka bus pradėta skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo (įsigalios, kai pasirašys prezidentas) ir bus mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Dėl jos kreiptis reikės į Užimtumo tarnybą.