G. Stankūnavičiaus orų apžvalgoje ir prognozėje teigiama, kad paskutinį kartą taip stipriai šalo 2018 metų vasario mėnesio antroje pusėje ir kovo mėnesio pradžioje.
Jis rašė, kad žadėtas speigas kiek pavėlavo.
„Šiandien ryte prognozuotas speigas didesnėje teritorijos dalyje šiek tiek pavėlavo dėl lėtai besitraukiančios debesų ir trumpalaikio sniego. Todėl minimali oro temperatūra krito žemiau –15 °C tik šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštyje, didesnėje teritorijos dalyje buvo –8, –13 °C, o pajūryje –4, –7 °C“, – rašė G. Stankūnavičius.
Klimatologas teigė, kad visų perspėjimų dėl speigo priežastis – atkeliaujantis arktinės kilmės oras. O tai rodo net keletas priežasčių.
„Vienas jų – oro dalelių atgalinės trajektorijos virš paribio sluoksnio. Skirtinguose aukščiuose (1–3 km virš paviršiaus) jos siekia poliarinį Uralą, Karos jūrą ir Vakarų Sibiro šiaurinę dalį. Kitas požymis – temperatūra 850 hPa lygyje (maždaug 1,3–1,5 km aukštyje virš jūros lygio), kuri rytoj, kai Lietuvą pasieks šalčiausia tos oro masės dalis, kris iki –20, –24 °C.
Tai maždaug 20 °C žemiau už daugiametę jos reikšmę. Dar viena savybė – tai sluoksnio storis tarp 500 ir 1000 hPa izobarinių lygių. Jis bus žemesnis už 510 dekametrų, o tokios reikšmės būdingos tik Centrinės Arkties ir šiauriniams Sibiro regionams. Taip pat ši oro masė pasižymi dideliu sausumu – specifinis drėgnis neviršija 1 g/kg apatiniame kelių kilometrų atmosferos sluoksnyje“, – argumentas vardijo klimatologas.
„Visi šie požymiai rodo, kad jau bent kelias paras iš eilės Lietuvoje laukiama ekstremali minimali oro temperatūra, kurią gali pakoreguoti tik ištisinis ar greitai besikeičiantis debesuotumas“, – rašė jis.
VU Klimatologas G. Stankūnavičius informavo, kad ir artimiausiomis šeštadienio rytą ir pirmojoje jo pusėje vakariniame Lietuvos pakraštyje numatomas laikinas atšilimas, stiprus snygis ir trumpa pūga, kitur numatomi silpni krituliai.
Jis tokius orus žada dėl iš šiaurės slenkančio arktinio šalto fronto sistemoje susidarysiančio trumpo gyvavimo ciklo mezociklono.
„Toliau šis nedidelio masto ciklonas šeštadienį judės per centrinius ir rytinius Lenkijos rajonus sukeldamas stiprius snygius ir pūgas, kol, galiausiai, visiškai susilpnės pasiekęs Karpatų kalnus. Ciklono (ir fronto) užnugaryje veršis labai šaltas oras, kuris per šeštadienį ir sekmadienį apims Lietuvą, Baltarusiją ir didelę dalį Lenkijos ir Ukrainos bei Transilvanijos regioną Rumunijoje. Kalnų grandinėmis suskaidyto šalčio porcijos pasieks ir Balkanus: Serbiją, Bosniją, Juodkalniją ir Bulgariją“, – prognozėmis dalijosi jis.
Nors šalčiausia oro masės dalis sekmadienį jau bus į pietus nuo Lietuvos, šaltis nesitrauks.
„Nes didelėje teritorijoje įsivyraus, kad ir nestiprus, aukšto slėgio laukas. Tokiomis sąlygomis labai šaltas oras suformuoja nestorą tankaus priežeminio oro „plėvelę“, kuri užtikrina šalčio išsilaikymą teritorijoje. Šaltis išsilaiko kol tos „plėvelės“ nesuardo koks intensyvus barinis darinys ar aktyvus frontas“, – aiškino ekspertas.
Prognozuojama, kad nuo pirmadienio šaltis ims trauktis į pietus ir pietryčius, tačiau tai pirmiausia pajus šiaurinės Baltijos kaimynės (Suomija, Estija ir Latvija).
„Kiek vėliau – vakarinė Lietuvos dalis, dar vėliau pietrytinė Lietuvos dalis ir Baltarusija“, – žadėjo jis.
Sekmadienį ir pirmadienį naktį minimali oro temperatūra daug kur kris iki –18, –20 °C, o vietomis pragiedrėjus – iki –24 °C ir žemiau.
Antradienio naktį stipresnis šaltis, –13, –18 °C numatomas jau tik vietomis.
„Ciklonams slenkant per Vakarų Europą link Skandinavijos didės bariniai gradientai Baltijos regione, todėl stiprės pietų – pietvakarių krypties vėjas, šalčiai atslūgs. Nuo ketvirtadienio Vakarų Lietuvoje, o nuo penktadienio – likusioje šalies dalyje, dėl jūrinių oro masių advekcijos, numatomas atlydys. Dienomis oro temperatūra bus teigiama, o vidutinė paros oro temperatūra bus apie 0 °C“, – prognozėmis dalijosi G. Stankūnavičius.
O antroje kitos savaitės dalyje numatomi ir žymesni krituliai – šlapias sniegas ir lietus, vietomis lijundra.
„Taigi, šis šaltas laikotarpis ilgai Lietuvoje neužsilaikys“, – konstatavo jis.
Tačiau remdamasis ilgalaikėmis prognozėmis žadėjo, kad į šiaurinę Europos dalį šalčiai sugrįš dar ne kartą.
„Kasmet susidarantis poliarinis stratosferinis sūkurys paprastai užrakina arktinį orą virš poliarinių platumų, nes yra simetriškas Šiaurės poliaus atžvilgiu. Tačiau sausio pradžioje šio sūkurio centras pasislinko virš šiaurinės Eurazijos dalies, todėl dabar labai šaltas oras aukštesniuose troposferos sluoksniuose cirkuliuoja virš šiaurinės Eurazijos ir jam prasiveržti į vidutines platumas yra žymiai lengviau.
Tyrimai rodo, kad poliarinis sūkurys į savo pusiausvyros sąlygas atsistato palaipsniui, todėl šią žiemą galima tikėtis ir daugiau arktinio šalčio įsiveržimų“, – žadėjo VU klimatologas, Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas G. Stankūnavičius.