Dėl savo Korsikos veislės šuns teisme kovojantis Danielius Šitelis pasakojo, jog augintinį pirko iš oficialaus veislyno, bendrasavininkai buvo du.
„Tas buvo padaryta tam, nes šuo pirktas ypatingai griežto karantino metu, ir jeigu vienas savininkas karantinuojasi, pats suserga, tada vyksta kitas. Čia toks kaip saugiklis, koziris. Ir po to, kai iškilo ginčas dėl šuns, vienas iš bendrasavininkų atsisakė vykdyti planus, tai yra įkurti veislyną, ir šunį pasisavino sau“, – pasakojo pilietis.
Jis teigė norėjęs kurti veislyną ir tikino nesitikėjęs, kad to padaryti nepavyks. Pilietis sakė, jog dabar yra praradęs bet kokias teises į gyvūną.
„Jau pusantrų metų vyksta labai sudėtingi teisminiai procesai, neaišku, kaip jie baigsis, – teigė Danielius. – [Augintinis] – didelės vertės, bet čia nėra piniginis klausimas. Matot, man šuo yra kaip asmenybė, kaip šeimos narys, aš su juo ir bendrauju, ir auklėju – tai nėra kažkoks daiktas.“
Šiuo metu, gyventojo įsitikinimu, logiškiausia būtų, jei vieną savaitę šunimi rūpintųsi jis pats, o kitą – bendrasavininkas.
„Teisminis procesas Lietuvoje užtrunka ilgai, po kurio laiko, pavyzdžiui, po dvejų ar trejų metų, tarkime, laimite bylą, šuo atitenka jums, bet jūs praradote bet kokį ryšį, tai reikia atstatinėti iš naujo, tai nėra pats geriausias sprendimas. O jei būtų, kad, kol vyksta ginčas, tiek vienas, tiek kitas žmogus gali jį socializuoti, tai pakankamai geras sprendimas“, – vertino Danielius.
Iš ministerijos – neigiami atsakymai
„LNK Žinių“ kalbintas Žemės ūkio ministerijos atstovas Arūnas Šileika teigė, kad Danielius prašė nustatyti pasimatymų tvarką su šunimi, kuris taip pat priklauso jo draugei. Į klausimo svarstymą, pasak jo, įsijungė daugiau institucijų – Vyriausybė, Peticijų komisija, Teisingumo ministerija.
„Šuo – tai nėra žmogus ir jis neturi nei civilinių, nei kitokių santykių. O jį gina Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymas ir mums iš Žemės ūkio ministerijos pusės svarbu, kad augintiniui būtų užtikrintos visos sąlygos, kad jam nebūtų diskomforto, nepatogumų.
Jis (Danielius – Delfi) prašė augintinį atvesti kažkur į kitą vietą, į globos namus, visais atvejais augintiniui būtų sudaromas nepatogumas, stresas“, – komentavo A. Šileika.
Jis pabrėžė, kad jokios ypatingos sąlygos bendrasavininkams nebus kuriamos.
Nepaisant to, Danielius teigė, jog nepasiduos.
„Taip, buvo atsakymai neigiami, kad jokių taisyklių bendrasavininkams nebus kuriama, aš kaip supratau, tai – pavienių žmonių problemos, jos ganėtinai sunkiai sprendžiamos.
Visas procesas ir pasiūlymai mano nesustos, nes aš problemų, spragų gyvūnų apsaugos srityje ir Gyvūnų gerovės apsaugos įstatyme matau ir iš tikrųjų darysiu viską, kad gyvūnai turėtų kuo didesnę apsaugą, ir jų savininkai nenukentėtų taip, kaip aš nukentėjau“, – kalbėjo gyventojas.
Tai – beprecedentis atvejis, tačiau būna ir daugiau porų, kurios po skyrybų nepasidalija augintinio. Ką ateityje dėl to reikėtų daryti?
Žemės ūkio ministerija, pasak A. Šileikos, labiau atstovauja ūkiniams gyvūnams. Gyvūnų augintinių ir jų gerovės klausimus, anot jo, dabar kuruoja Aplinkos ministerija.
„Gal toliau tas klausimas bus rutuliojamas ir galbūt bus kiti kokie teisės aktai priimti. Šiai dienai mes turim vadovautis tuo, kas yra priimta, kas yra galiojančio“, – kalbėjo pašnekovas.
Išsiskyrios poros dažniausiai susitaria be teismo
Tokių situacijų, kai gyventojai nepasidalija gyvūno globos, nėra daug, patvirtino advokatė Evelina Nevulienė.
„Mūsų visuomenė tokia, kad daugiau ginčai yra dėl vaikų, bet dėl gyvūnų tų situacijų daugėja. Yra buvę net viena šeima, kurie buvo pasidalinę metus pas vieną, metus pas kitą.
Savo praktikoje aš esu turėjus gal tris ar keturis atvejus, bet mes iki teismų nenuėjome: to nesprendėme teismuose, tiesiog radome bendrą sutarimą tarp besiskiriančių žmonių“, – pasakojo E. Nevulienė.
Advokatės įsitikinimu, su esamu teisiniu reguliavimu įmanoma išspręsti kilusius ginčus tarp besiskiriančių.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie ginčą dėl augintinio globos žiūrėkite čia: