„Nenoriu gyventi nei su mama, nei su tėvu, uždarykite mane į vaikų globos namus“, – vos ne maldavo vaikas, kuriam nuo mažens medikai yra konstatavę neįgalumą.

Tai, ką iš vaiko lūpų išgirdo vaiko teisių gynėjai ir ikiteisminį tyrimą pradėję policijos pareigūnai, išties šokiruoja: daugybę metų jis savo namuose kentėjo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, jo tėvai kaip tik galėdami nepilnametį gniuždė. Be jokios priežasties.

Kad daugiavaikėje šeimoje gyvenantis vaikas nuolat patiria smurtą, niekas nepastebėjo – nei kartą per savaitę namuose apsilankanti socialinė darbuotoja, nei mokytojai, nei kaimynai.

„Apie 10 val. į mano darbo kabinetą atėjo vaikas ir pasakė, kad prieš kelias dienas prieš jį namuose smurtavo tėvas – tuo metu jis miegojo lovoje savo kambaryje, kai tėvas jam rankos delnu sudavė kartą į dešinę veido sritį, – pasakojo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. – Tai buvo paskutinis kantrybės lašas, dėl ko berniukas nutarė daugiau netylėti – jis prieš kelias dienas buvo išėjęs iš namų ir nakvojo pas draugus, ilgą laiką klaidžiojo gatvėmis. Jis pasakojo, kad tėvas jį muša be jokios priežasties – susijaudinęs kalbėjo, kaip prieš kelias savaites jį mušė su laidu, suduodamas daugiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai nugaros srityje, kur iki dabar matėsi mušimo žymės.“

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei berniuko šeima buvo žinoma – jai yra taikoma atvejo vadyba, ji nuolat stebima.

„Kaip paaiškino nepilnametis, ankščiau nesikreipė į policiją ir kitas tarnybas dėl to, jog bijojo, kad tėvas tai sužinos ir prieš jį vėl smurtaus, sukels fizinį skausmą, – tęsė pasakojimą valstybės tarnautoja. – Berniukas sakė, kad daugiau nenori grįžti į namus, nes bijo savo tėvo. Jis taip pat pasakojo, kad smurtą patirdavo ir iš savo motinos – kartą jam vakare būnant kambaryje ir žiūrint televizorių atėjo motina su laidu rankoje ir be jokios priežasties su juo sudavė jam mažiausiai 10 kartų į nugaros sritį ir kitas kūno vietas. Paskui, po maždaug 15 minučių, į kambarį atėjo tėvas – pasiėmęs tą patį laidą sudavė taip pat ne mažiau kaip 10 kartų į nugaros sritį. Šis laidas buvo sudėtas iš kelių plonų laidų, kurie buvo apvynioti lipnia juosta. Vaikas neslėpė, kad norėjo kreiptis pagalbos, bet bijojo, kad tėvai vėl smurtaus apie tai sužinoję.“

Moteris patikino, kad vaikas nemelavo – išties, ant jo nugaros buvo matyti sužalojimai.

Asociatyvi nuotrauka

„Vaikas sakė, kad daugybę laiko kentėjo smurtą, todėl daugiau nenori grįžti į namus – prašė apgyvendinti vaikų globos namuose“, – vaiko teisių specialistės teigimu, pasakodamas apie įvykius namuose berniukas buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs, ne kartą pasakė, kad bijo tėvų, jų elgesio ir nenori grįžti į namus.

Apie šį įvykį iš karto buvo pranešta policijos pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą, o vaiką, dalyvaujant psichologei, apklausė pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Iš nepilnamečio apklausos protokolo:

„Kai tėvas gerdavo, kabinėjosi ir mane mušdavo. Viskas buvo prieš tris keturias savaites, gerdavo ištisai. Kai prisigeria su kaimynais nuo ryto… Tada žiūrėjau televizorių, tėvui „užėjo balti arkliai“, apsimečiau, kad miegu. Atėjęs prie manęs atsisėdo ir sudavė delnu į dešinės pusės skruostą, aš pradėjau verkti. Kitą dieną jis griežtu tonu liepė išnešti baldus, pasakė, kad užmuš. Viskas vyko namuose prie virtuvės. Mamos tuo metu nebuvo, ji buvo išvažiavusi, todėl tris savaites mane su broliais ir sesėmis prižiūrėjo tėvas. Tokių atvejų, kai tėvas man trenkė, buvę daugiau, ant manęs rėkdavo, vos nemušdavo. Yra trenkęs tėvas seniau iš delno, tąsęs, negražiai vadindavo prie savo draugelių. Mane jis tąsydavo būdamas girtas, pamatęs, kad kas nors būna nesutvarkyta ar ko nepadarydavau, tąsydavo paėmęs už „maikės“, liepdavo nueiti pas močiutę kažką parnešti.

Kai mama išvažiuodavo iš namų, jis pradėdavo ištisai gerti. Mama išgeria nedaug, kartais užeina kaip tėvui, šneka nesąmones apie draugus. Prisigėrusi ji pasikviečia mane arba brolį, kad pabūtume su ja, nes ji norėdavo kalbėtis. Buvo atvejų, kad yra sudavusi, paskutinis kartas buvo prieš mėnesį. Kai grįžau namo vėliau, tai davė delnu per veidą apie 5-7 kartus. Prieš 2-3 metus mama prisigerdavo, nežinau kodėl, bet ji mane smaugė. Tai buvo sename bute, viskas vyko virtuvėje. Mane smaugė rankomis, aš stovėjau, nesipriešinau, nes bijojau. Būdavo smurtas su laidu, diržu, kai pareidavau namo vėliau ar nepareidavau. Su juodos spalvos laidu mane mušdavo kambaryje, lauke ne vieną kartą.“

Vaikas neslėpė, kad tėvų elgesys būdavo kitoks, kai šie nevartodavo alkoholio – tiek motina, tiek tėvas rūpinosi ne tik juo, bet ir kitais vaikais šeimoje. Jis taip pat sakė, kad tėvai niekuomet neskriausdavo nei jo brolių, nei seserų.

„Niekam nebuvau sakęs, kaip su manimi elgiasi tėvai, tik pastaruoju metu buvau draugams papasakojęs, kad pabėgau iš namų, nes tėvas labai geria“, – per apklausą kalbėjo nepilnametis.

Kai berniukas išėjo iš namų ir į juos negrįžo, namuose kilo panika – tiek tėvas, tiek motina bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau šis neatsiliepdavo, taip pat ir vengė atsiųsti į gautas SMS žinutes: „Kur tu?“; „Nes aš namuose ir varau į policiją tau paiešką duoti“; „Grįžk, kol policija tavęs nerado, myliu tave“; „Kodėl tu taip!!! Tu mano meilė“; „Atsakyti gali???“; „Aš tavo mama, kaip ir draugė. Kas tau, meile, nutiko, kad iš mano geriausio vaiko tapai tuo, kad negaliu patikėti. Man jūs oras ir vanduo. Mums tavęs trūksta“; „Sesė, brolis tavęs ilgisi, aš be proto tave myliu“; „Ką aš padariau blogai, sūnukai?“; „Nežinau kas man užėjo“; „Tu žinai, kad tu man viską gali sakyti, aš pikta būsiu, bet tavęs niekas nepalies“; „Aš kvėpuoti negaliu be tavęs“.

Šios motinos žinutės berniuko požiūrio nepakeitė – jis negrįžo į namus. O ir tėvai, nepilnamečio namuose nesulaukę kelias dienas, taip ir į policiją nesikreipė – apie tai, kad sūnus nebesugrįš ir yra išreiškęs norą gyventi vaikų globos namuose, šiems pranešė vaiko teisių gynėjai.

Kad smurtavo prieš savo sūnų, pripažino tik tėvas, tuo metu motina kategoriškai kratėsi smurtautojos etiketės ir tikino, kad labai myli savo vaiką.

„Tikriausiai jam labai reikėjo manęs, o aš to nesupratau“, – paklausta, kodėl sūnus pasakojo apie siaubingus dalykus namuose, kalbėjo moteris.

Ji neslėpė, kad vaiką auginęs jos sugyventinis nėra tikrasis tėvas, tačiau nuo mažens juo rūpinosi kaip savo sūnumi ir labai mylėjo.

Asociatyvi nuotrauka

„Dabar su juo jau nebegyvenu, nors kartu buvome daugiau kaip 15 metų, – kalbėjo moteris. – Kai jis išgerdavo, jam „balti arkliai užeidavo“, o šiaip jis labai geras žmogus, visą laiką prižiūrėdavo vaikus. Jis nei vieno vaiko nemyli labiau ar mažiau, jais visais vienodai rūpinasi, tiek mano vaikais, tiek mūsų bendrais vaikais.“

Moteris sakė, kad jos sūnus „yra geras vaikas, jo nėra už ką bausti“, ji nė karto nėra gavusi jokių nusiskundimų nei iš kaimynų, nei iš mokyklos. Tiesa, kartą klasės auklėtoja buvo sakiusi, kad vaikas rūkė elektroninę cigaretę.

„Dėl to jo fizine bausme tikrai nebaudžiau, tiesiog iš jo atimdavau mobiliojo ryšio telefoną kokioms dviem valandoms ir tiek, taip kartais jo kiemą neišleisdavau, nes jis bendrauja su vyresniais vaikais, rūko elektronines cigaretes – sūnus yra geras vaikas, tik ne visi jo draugai yra jam tinkami ir geri“, – motina sakė, kad su sūnumi sutardavo gerai, juos siejo artimas ryšys, jie apie viską pasikalbėdavo, sūnus labai atvirai su ja kalbėdavosi.

Moteris tikino, kad nei ji, nei jos sugyventinis vaiko nemušdavo.

„Esu tik už „kapišono“ nustvėrusi, patampiusi ir tiek, mes vaikams niekada nesame taikę jokių fizinių bausmių, be to, sūnus yra geras vaikas, nėra už ką jį mušti“, – aiškino ji.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta vaiko motina tikino patyrusi šoką, kai iš vaiko teisių tarnybos specialistų sužinojo, kad sūnus ne tik ją, bet ir jos sugyventinį apkaltino smurtu.

„Man buvo šokas, kad jis taip pasakė, nes jo niekas niekada nemušė“, – tvirtino moteris.

Tuo metu jos sugyventinis surado drąsos pripažinti, kad smurtavo prieš nepilnametį.

Asociatyvi nuotrauka

„Kai sūnus gimė, nors ir nesu jo biologinis tėvas, tačiau jam suteikiau savo pavardę, jį mylėjau ir myliu kaip savo vaiką, – sakė vyras. – Aš visuomet stengiausi su juo bendrauti kaip ir su visais vaikais, jo niekaip neišskirdamas. Kai jis paaugo, paprašydavau padėti, sudėti malkas, atlikti kitus namų ruošos darbus, bet jis vienas kažko išskirtinio nedarė, visi vaikai darė tuos pačius darbus.“

Vyras sakė, kad sūnų bardavo, kai jis vėlai grįždavo iš kiemo, tačiau dėl to nemušdavo.

„Esu sudavęs su diržu kelis kartus, bet nestipriai per užpakalį – jis neverkė“, – apklausos metu kalbėjo tėvas.

„Labai gailiuosi ir pergyvenu, kad viskas taip atsitiko ir vaikas patyrė fizinį skausmą, iki šiol patiria išgyvenimus, po šio įvykio visiškai nevartoju alkoholio, labai pasiilgau vaiko, noriu jo atsiprašyti dėl visko“, – atgailavo vyras.

Tėvams iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad šie piktnaudžiavo tėvų teisėmis ir pareigomis, kai fiziškai ar psichiškai gniuždė vaiką ir žiauriai su juo elgėsi, dėl to nepilnamečiui buvo sutrikdyta sveikata.

Teismas nutarė tėvams skirti 20 parų arešto bausmes, tačiau jų vykdymą atidėjo šešeriems mėnesiams – šį laikotarpį jiems bus taikoma intensyvi priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistieji nuo 23 iki 5 val. turės būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, be to, jie privalės dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šiuo metu berniukas gyvena šeimynoje, o su motina bendrauja tik dalyvaujant mediatorei šeimoje.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“ +370 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras +370 5 248 3373 centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas +370 37 750 935, +370 698 23995 pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras +370 673 22562, +370 650 63789 ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ +370 5 238 5770, +370 673 17380 atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras +370 5 237 2548, +370 671 89218 info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras +370 444 74282, +370 683 96793, +370 671 16590 kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva +370 672 35298 info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras +370 5 271 5980, +370 611 43567 pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas +370 5 212 1653, +370 685 77347 mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ +370 699 54778 info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ +370 5 261 815, +370 682 62772 informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija +370 638 36475, +370 681 77002 jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)