Pradėjus tyrimą dėl vaikų tvirkinimo, įkliuvo pats direktorius
Buvęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, Viešvilėje veikiančių vaiko globos namų direktorius ir Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Algimantas Liaudaitis liepto galą priėjo prieš kelerius metus.
Gavus signalų, kad Viešvilės globotiniai seksualiai išnaudojami, teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą. Ėmus narplioti aplinkybes, bendraujant su pačiais vaikais, ėmė aiškėti tai, kuo mažai kas tikėjo – juos tvirkinti galėjo pats globos namų vadovas. Kilus skandalui A. Liaudaitis neteko direktoriaus posto, tapo įtariamuoju.
A. Liaudaičiui buvo pareikšti įtarimai įvykdžius eilę seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Bylą pardavus nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui, buvęs globos namų direktorius pradžioje su pareikštais kaltinimais sutiko, tačiau vėliau juos ėmė neigti.
Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, joje nukentėjusiais pripažinti šeši nepilnamečiai globotiniai.
2017 metų balandį Jurbarko teismas A. Liaudaitį pripažino kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuosprendžiu konstatuota, kad jis disponavimo pornografine medžiaga, tvirkino jaunesnius, nei 16 metų asmenis, prie buvusių globotinių seksualiai priekabiavo, taip pat vaikus įtraukė į girtavimą.
Už grotų pasiųstas nebuvo, uždraudė pirkti ir vartoti alkoholį
Iki tol neteistas, pirmą kartą prieš teismą stojęs A. Liaudaitis realios laisvės atėmimo bausmės išvengė. Jam teismas skyrė subendrintą 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo 3 metams.
Globotinius tvirkinusiam, juos girdžiusiam bei prie jų priekabiavusiam ir pornografiją laikiusiam buvusiam globos namų vadovui teismas skyrė ir šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nesiartinti prie nukentėjusių asmenų arčiau kaip per 100 metrų, jokiomis priemonėmis nebendrauti su jais, neieškoti ryšių su jais, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėję asmenys, nevartoti, neįsigyti ir neturėti alkoholio.
A. Liaudaičiui liepta sumokėti 753,22 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jam taip pat uždrausta dirbti bet kokį darbą valstybinėse ir privačiose ugdymo ir globos įstaigose, būti kitų asmenų globėju ar rūpintoju penkerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Savo aukoms, šešiems berniukams, A. Liaudaitis įpareigotas sumokėti po 5 tūkst. eurų kompensaciją už patirtus išgyvenimus. O tam, kad nuteistasis tai padarytų, teismas jo turtui bei piniginėms lėšoms pritaikė nuosavybės teisės apribojimą.
Susirūpino savo automobiliu – kreipėsi į nuteisusį teismą
Nors teismo nuosprendis A. Liaudaičiui jau senokai įsiteisėjęs, neseniai teismai vėl prisiminė skandalingai „išgarsėjusį“ buvusį Viešvilės vaikų globos namų direktorių.
Jis šių metų birželio pradžioje kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus bei prašė panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui „Peugeot 407“. Vyras minėjo ketinantis automobilį parduoti, kad tai galėtų padaryti, būtina gauti apribojimą skyrusio teismo leidimą.
Tačiau teismas šio A. Liaudaičio prašymo netenkino. Nutartyje konstatuota, kad jis dar nėra atlyginęs žalos trims buvusiems globotiniams, o nuosavybės teisių apribojimas galėtų būti panaikintas tik tada, kai priteista žala atlyginta.
Taip pat akcentuota, jog nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( 2017 m. balandžio 27 d.) dar nėra praėję penkeri metai, taigi, nukentėjusieji nėra praleidę įstatymo termino pateikti vykdomuosius raštus dėl neturtinės žalos atlyginimo priverstinio išieškojimo iš nuteistojo A. Liaudaičio.
Skunde piktinosi ir „teisingumą" vadino pertekliniu
Šis teismo sprendimas, panašu, labai nepatiko A. Liaudaičiui, jis su apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą.
Skunde jis nurodė, kad žalą atlyginęs ne trims, o keturiems nuo jo nukentėjusiems jaunuoliams. Faktą, kodėl nėra sumokėta 5 tūkst. eurų suma kitiems buvusiems globotiniams, A. Liaudaitis aiškino tuo, kad „jam nuosprendžiu yra uždrausta bendrauti su nukentėjusiaisiais, ieškoti bet kokių ryšių su jais, todėl jis negali imtis jokių aktyvių veiksmų atlyginti jiems priteistą žalą“.
Pasak A. Liaudaičio, jis yra gavęs vieno nukentėjusių laišką, kuriame prašoma sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo bei nuo šių metų gegužės į nurodytą sąskaitą perveda po 50 eurų.
„Anot nuteistojo, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugot 407“ jis galėtų parduoti šią transporto priemonę ir gautą pinigų sumą pervesti nukentėjusiam.
Automobilio techninė apžiūra baigiasi 2020 m. liepos 10 d. Po šios dienos automobilio vertė gali labai stipriai kristi, kadangi sekančios techninės apžiūros, jo nesuremontavus, automobilis nepraeis ir teks priduoti jį į metalo laužą“, – rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje.
Savo skunde A. Liaudaitis negailėjo piktų žodžių jį ne tik nuteisusiam, bet ir parduoti automobilio neleidusiam Jurbarko teismui.
„Apylinkės teismas neįsigilino į prašymo esmę, o tendencingai, kaip ir viso teisminio proceso metu, priėmė nutartį atmestinai. Toks „teisingumas“ yra perteklinis, jis užkerta kelią įvykdyti nuosprendį“, – piktinosi leidimo parduoti automobilį negavęs A. Liaudaitis.
Pinigus atgavo tik įsikišus antstoliams
A. Liaudaičio apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas išsiaiškino, kad visą priteistą žalą, po 5 tūkst. eurų, jis yra atlyginęs keturiems buvusiems globotiniams.
Sprendžiant iš teismo nutarties, panašu, kad tai A. Liaudaitis padarė toli gražu ne savo noru, o tik po to, kai berniukai kreipėsi į antstolius ir buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Tai patvirtina duomenys iš antstolių informacinės sistemos registro.
„Tačiau byloje nėra duomenų apie likusiems dviem nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Iš jau minėto antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad asmenys antstoliams nėra pateikę vykdyti pirmosios instancijos teismo išduotų vykdomųjų raštų dėl neturtinės žalos atlyginimo, o duomenų, kad jiems priteista žalą A. Liaudaitis būtų atlyginęs savanoriškai, t. y. nepradedant priverstinio vykdymo procedūros, į bylą taip pat nebuvo pateikta“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė Kauno apygardos teismas.
Nors prie skundo A. Liaudaitis pridėjo tik 2020 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymą, nesama jokių kitų įrodymų, kad pervesta likusi, apie pilną priteistos žalos atlyginimą.
Ar pinigai už parduotą automobilį tikrai atiteks nukentėjusiems ?
Skundą išnagrinėjęs teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog dviem nukentėjusiems jaunuoliams išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti antstoliams, nes senaties terminas dar nėra suėjęs. Tai galima padaryti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas konstatavo, kad A. Liaudaitis iki šiol neatlygino 9 tūkst. 500 eurų žalos dviem iš šešių nuo jo nukentėjusių buvusių globotinių.
Jie vis dar gali pateikti vykdomuosius raštus antstoliui, o šis – parduoti A. Liaudaičio „Peugot 407“. Juolab, kad šio automobilio vertė tikrai nėra didesnė, nei dar nesumokėta suma nukentėjusiems.
“Nors nuteistasis nurodo, jog, pardavęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu gautas lėšas jis panaudos nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimui, tačiau šiuo atveju teismas neturi teisinių instrumentų užtikrinti, kad pačiam nuteistajam savo iniciatyva realizavus jam priklausantį turtą gautos piniginės lėšos būtų perduotos dviem nukentėjusiesiems“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė A. Liaudaičio skundą atmetęs Kauno apygardos teismas.