Penktadalis apklaustų gyventojų sako, kad išėję į pensiją jaustųsi oriai, jei pensija siektų 100 procentų dabartinių pajamų, pusė apklaustųjų norėtų maždaug 70–90 procentų dabartinių pajamų. Bet realybė nuo gerų lūkesčių gana toli – senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 procentus vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė teigė, jog Seimui priimant sprendimą dėl pensijų didėjimo, jis buvo priimamas atsižvelgiant į kelias sąlygas.
„Kiek eurais yra surenkama mokesčių, jų yra surenkama daugiau, nei buvo planuota. Ir infliacija tam turi įtakos. Tai realiai netgi pasakyčiau, kad tai techninis pasivijimas – padidinimas pensijų, nelaukiant metų pabaigos. Nes finansinės valstybės galimybės tą leidžia daryti“, – sakė J. Varanauskienė.
Įvertindama gana optimistinius gyventojų norus dėl pensijų, L. Varanauskienė teigė, jog gyventojai nori, jog jų pajamos nemažėtų.
„Bet kad tie norai virstų kokiais nors planais, trūksta vieno veiksmo – ką daryti. Tai pirmiausia reikia informacijos – kokią dalį ankstesnių pajamų bus galima tikėtis iš „Sodros“. Čia jokia paslaptis, matematika čia labai paprasta. Jeigu žmogus dirba 40 metų ir moka po 20 procentų pensijų draudimui ir jeigu gyvens kitus 20 metų pensijoje, tai vadinasi jo 40 procentų pajamos.
Jeigu gyventojai pageidauja, kad jų pensija būtų apie 100 procentų ankstesnių pajamų, žinodami, jog maždaug 40 procentų gali tikėtis iš „Sodros“, jie turi susidaryti veiksmų planą, ką daryti, kad tie kiti 60 procentų irgi atsirastų“, – laidoje „Info diena“ sakė „Sodros“ direktorė.
Laidos pašnekovė pabrėžė, jog minėtos dalies pensijos valstybė nežada ir neužtikrina.
„Jeigu žmogus nenori sumažinti savo vartojimo tiek, tada jis turėtų atlikti tam tikrus veiksmus“, – pabrėžė ji.
Anot J. Varanauskienės, išlaidos sulaukus pensijos turėtų sudaryti maždaug 70 procentų ankstesnių išlaidų.
„Nes kai kurie žmogaus poreikiai krinta, jis jau yra susikūręs buitį ir panašiai. Tai tas 70 procentų yra tokia klasikinė taisyklė“, – sakė „Sodros vadovė“.
Paklausta, ar valstybė ateityje gali užtikrinti pensiją, siekiančią 70 procentų ankstesnių pajamų, J. Varanauskienė teigė, jog toks kelias įmanomas tik didinant mokesčius.
„Bet iš tikrųjų mokesčių didinti nenorima. Bet mūsų pensijų sistema yra sudėliota taip, kad mes finansuojame pensijas iš einamųjų mokesčių. Reiškia, kad tai, ką mes šiandien sumokame, yra sumokama dabartiniams pensininkams. (…) Jeigu mes norime mokėti daugiau, tai turime ir surinkti daugiau“, –aiškino ji.
Visą pokalbį su J. Varanauskiene žiūrėkite čia:
Padidino pensijas
Delfi primena, kad ketvirtadienį Seimas, siekdamas mažinti dėl infliacijos kilusius neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius, priėmė Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymą, kuriuo nutarta nuo birželio 1–osios nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Priimtas įstatymas leis senatvės pensijas padidinti 5 proc., teigiama Seimo ryšių su visuomene skyriaus pranešime.
Nuo 2022 m. vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sieks apie 482 eurus (padidės apie 22 eurus), o turint būtinąjį stažą – 510 eurų (padidės maždaug 25 eurais).
„Nuo 2022 m. sausio 1 d. senatvės pensijos didėjo daugiau kaip 11 proc. Vis dėlto dabartinės ekonomikos raidos tendencijos rodo, kad nuo 2022 m. sausio mėn. įvykusio pensijų indeksavimo nepakaks infliaciniam spaudimui, kurį patiria senyvi ir neįgalūs asmenys, sumažinti. Norint pensijų perkamąją galią palaikyti nepakitusią ar mažai pakitusią, būtinos papildomos tikslinės priemonės neįgaliųjų ir senyvų asmenų pajamoms didinti“, − pažymi iniciatoriai aiškinamajame rašte.
Skaičiuojama, kad šių pensijų papildomam indeksavimui papildomai reikės apie 53 mln. eurų „Sodros“ biudžeto ir 52,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Papildomam valstybinių pensijų indeksavimui prireiks beveik 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
„Valstybės kontrolė savo naujausiose išvadose yra pažymėjusi, kad infliacija labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią. Gali išaugti skurdo rodikliai. Pastebėtina, kad šis antiinfliacinis planas turi ir daugiau sudedamųjų dalių, kurios nėra tvirtinamos Seime, nėra keičiami įstatymai, nes dydžiai yra koreguojami Vyriausybės teisės aktais. Pajamų augimas numatomas ne tik pensinio amžiaus žmonių grupei, keičiama ir didinama šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė, valstybės remiamos pajamos ir kiti svarbūs socialiniai dydžiai, nuo kurių priklauso ypač mažų pajamų žmonių gavėjų pajamos, pajamų apskaičiavimas“, − svarstymo metu Seimo posėdyje yra sakęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Šiuo metu ir socialinio draudimo pensijos, ir valstybinės pensijos indeksuojamos kasmet nuo sausio 1 dienos.
Kartu priimtomis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisomis sutarta nustatyti papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientą ir pagal jį indeksuotus socialinio draudimo bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius, taikomus nuo 2022 m. birželio 1 dienos.
Įstatyme 2022 m. VSDF biudžete pensijų išlaidas nutarta padidinti 67,7 mln. eurų, asignavimus iš valstybės biudžeto socialinio draudimo pagrindinei (bendrajai) pensijos daliai kompensuoti nuspręsta padidinti 52,4 mln. eurų.
„Pagal atnaujintą ekonominės raidos scenarijų laukiama, kad 2022 m. šalies darbo užmokesčio fondas augs 0,4 proc. punkto mažiau, nei buvo planuota tvirtinant 2022 m. VSDF biudžetą. Tačiau dėl geresnių 2021 m. rezultatų laukiama, kad 2022 m. VSDF biudžeto pajamos bus 145,8 mln. eurų didesnės, nei planuota. 2021 m. darbo užmokesčio fondas išaugo 13,2 proc., nors laukiamas šalies darbo užmokesčio fondo augimas buvo 9,5 proc. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio atitinkamai didėja ir VSDF biudžeto išlaidos“, − pažymima aiškinamajame rašte.
Įstatymo pakeitimais patvirtintas papildomo socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas ir pagal jį indeksuoti socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodikliai: papildomo pensijų indeksavimo koeficientas – 1,05, bazinės pensijos dydis – 225,84 euro, pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 4,94 euro.