Aukštas pareigas ėjęs valstybės tarnautojas trečiadienį stojo prieš Vilniaus apygardos teismą dėl kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.
Per posėdį jis teigė, kad pilnai pripažįsta visus jam pareikštus kaltinimus.
„Nepateisinami veiksmai, labai gailiuosi dėl to. Kai darai tokią veiklą, nesusimąstai, kad blogai darai, nesusimąstai apie pasekmes, kad nėra kelio atgal. Tokio elgesio priežastis – geresnio gyvenimo troškimas – lengviau paprasčiau ir pasekmių nesuvokimas, pradedant šeimos sugriautu gyvenimu, kaltės jausmu prieš vaikus ir tėvus. Jie tokio elgesio nepateisino ir neauklėjo taip. Draugų netektys, labai sunku iš tikrųjų“, – sakė G. Pridotkas.
Jis sakė suprantąs įvykdęs sunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
„Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš“, – sakė kaltinamasis.
Jis prokurorui Vytautui Kukaičiui pripažino nemanęs, kad bus sulaikytas. Kaltinamasis sakė besitikintis kuo mažesnės bausmės.
Byla bus nagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka
Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis šią baudžiamąją bylą teismui perdavė su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes G. Pridotkas pripažino kaltę, o teisme atsakė į teisėjo ir prokuroro klausimus, detaliai paaiškino situaciją.
Kai asmuo pripažįsta kaltę, jis gali gauti trečdaliu mažesnę bausmę, nei už tokią nusikalstamą veiką numato įstatymas. Pavyzdžiui, už kyšininkavimą G. Pridotkui gresia laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
G. Pridotkui pripažinus kaltę, byla teisme nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojai į posėdžius nebus kviečiami.
Per teismo posėdžius gegužę bus skelbiama 43 bylos tomų medžiaga, vėliau savo baigiamąją kalbą sakys prokuroras, jis pasiūlys bausmę kaltinamajam.
Ėmė kyšius už palankumą ateityje
ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. Pridotkas kaltinamas tuo, kad panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.
G. Pridotkas teismui pasakojo, kad ketino palikti tarnybą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, norėjo pradėti savo verslą, jis prašė seniai pažįstamo verslininko paskolinti pinigų. Vėliau G. Pridotkas parengė COVID-19 valdymo planus, jie buvo šabloniniai, planus gavusios įmonės, apmokėjo sąskaitas į G. Pridotko mažosios bendrijos sąskaitą, realiai taip buvo legalizuoti G. Pridotko pinigai – 53 tūkstančiai eurų. Verslininkas taip pat tikėjosi G. Pridotko palankumo ateityje.
Kitas verslininkas G. Pridotkui pareiškė, kad kyšį sumokės, jei jo įmonė laimės insituto paskelbtą konkursą. Buvo svarstoma, kaip tie pinigai būtų perduodami.
„Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus“, – pasakojo G. Pridotkas.
Buvo rengiamos suklastotos tariamų paslaugų pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros, realiai paslaugos nebuvo perkamos, realiai įmonės paslaugų nepirko, tačiau nuo pervedamų sumų buvo mokami mokesčiai valstybei, PVM mokestis.
Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.
Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, šioje byloje atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu jose paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.
Šiame atliktame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.
Teisėsauga tyrė ir sutuoktinės veiksmus
Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Evelinos Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.
Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.