Skandalingą advokato Pauliaus Vinklerio pasipelnymo schemą „Delfi“ tyrime atskleidė dar 2022 metais. Tuomet ne vienas jo klientas pasakojo net akyse nematę jiems valstybės nusamdyto advokato, nors jam valstybės sumokėjo nemažas sumas už migrantų atstovavimą.
P. Vinkleris sutartis su Migracijos departamentu (MD) dėl pabėgėlių atstovavimo pasirašė dar 2019 m., kai į Lietuvą kasmet užklysdavo vos kelios dešimtys užsieniečių. Pagal šią sutartį advokatas buvo įsipareigojęs migrantams suteikti valstybės garantuojama teisinę pagalbą.
Kai Lietuvą užplūdo tūkstančiai pabėgėlių, P. Vinkleris įsipareigojo ir toliau juos atstovauti. Advokatas pagal sutartį žadėjo parengti 7 tūkst. procesinių dokumentų, sudalyvauti 1500 teismo posėdžiu ir suteikti daugybę kitų paslaugų.
Kaip jau rašė „Delfi“, šias paslaugas jis suteikė nekokybiškai ar išvis nesuteikė, migrantai pasakojo net nematę savo advokato, šis neišklausė jų istorijų.
Pats P. Vinkleris „Delfi“ teigė, kad pasisamdė keletą pagalbininkų ir taip susitvarkė su krūviu, bet kas jie – neįvardino. Visgi kalbinti teisės ekspertai abejojo, kaip įmanoma kokybiškai per trumpą laiką aptarnauti šimtus klientų su kelių žmonių pagalba, – tam, jų vertinimu, reiktų dešimčių, o gal ir šimtų teisininkų.
Po šios publikacijos praėjus pusmečiui Migracijos departamentas (MD) nutraukė sutartis su P. Vinkleriu, o Advokatūra pradėjo gilintis į savo nario veiklą ir iškėlė jam drausmės bylą.
Beveik metus nagrinėjęs P. Vinklerio veiksmus Advokatų garbės teismas praėjusią savaitę galiausiai priėmė sprendimą.
Visgi posėdžiui pirmininkavusi Advokatų garbės teismo narė Džiolana Tarvainytė atsisakė atskleisti, koks sprendimas priimtas. Motyvuodama, kodėl nesuteikia šios informacijos, ji paaiškino, kad Advokatų teismo sprendimai yra kaip eiliniai darbo ginčai, kurių niekas neprivalo viešinti.
Skirtas papeikimas
Nepaisant oficialaus Advokatūros atsisakymo suteikti informaciją, „Delfi“ susipažino su Garbės teismo paskelbtu sprendimu.
Jame konstatuota, kad savo veiksmai P. Vinkleris pažeidė Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 p., kuris įpareigoja advokatus sąžiningai atlikti savo pareigas. Taip pat jis sulaužė Etikos kodekso punktą, įpareigojantį advokatą būti lojaliu savo klientui.
„Advokatas pats pripažįsta, kad teikiant teisines paslaugas pasitaikydavo klaidų: ne visi klientai buvo supažindinti su valstybės institucijų sprendimais ar supažindinti su jais laiku, klientams buvo pateikta neteisinga informacija, praleisti procesiniai terminai ir kt.
Nors Advokatas tai teisina dideliu darbų kiekiu, kuris dar padidėjo prasidėjus migracijos krizei, trečiųjų asmenų klaidomis ir užsakovo (Migracijos departamento) veiksmais, Advokatų garbės teismas pabrėžia, jog tai neatleidžia Advokato nuo pareigos laikytis advokatų veiklos principų, įtvirtintų Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje ir Etikos kodekse, o būtent advokato pareigos elgtis sąžiningai, būti lojaliam klientui ir teikti paslaugas taip, kad geriausiai atitiktų kliento interesus, ir nepriimti kliento pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti“, – rašoma Garbės teismo sprendime.
Atsižvelgę į tai, kad P. Vinkleris anksčiau nėra baustas, taip pat gailisi dėl padarytų nusižengimų, jam skirtas papeikimas. Šį sprendimą jis dar gali apskųsti teismui.
Beje, pats P. Vinkleris visais įmanomais būdais siekė nutraukti šią bylą. Jis bandė įrodinėti, kad sprendžiamiems klausimams jau suėjusi senatis, jog Garbės teismas išvis neturi teisės nagrinėti jo galbūt padarytų pažeidimų. Tačiau šie jo argumentai buvo atmesti.
„Delfi“ kreipėsi į P. Vinklerį elektroniniu paštu su prašymu pakomentuoti jam skirtą papeikimą ir sulaukė tokio atsakymo: „Aš nesutinku kad Jūsų publikacijose būtų naudojami mano asmens duomenys. Jūs, mano manymu, esate nupirktas, todėl komentarų nebus.
Drausmės teismo sprendimas bus apskųstas. Jis šiuo metu yra negaliojantis. O toliau apskundimo tvarka tokia: Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščausiasis teismas. Kas bus po to kai bus praeitos šitos instancijos, mes dar pamatysime“.
Tarptautinės organizacijos kritikavo sistemą
„Amnesty international“ savo ataskaitoje yra paskelbusi, kad teisinės pagalbos sistema migrantams Lietuvoje veikė apgaulės principu.
Teisininkus, kurie atstovauja prieglobsčio prašytojams prieglobsčio bylose, samdo tas pats Migracijos departamentas, kurio spendimus ir turi užginčyti šie teisininkai, dėl ko jiems kyla interesų konflikto pavojus.
„Sulaikytieji asmenys perduodavo, kad yra apimti nevilties, nes nesulaukia reikiamos pagalbos iš patikimų teisininkų. Didžioji dauguma asmenų, kurie kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, realybėje net nebendravo su teisininkais, turėjusiais juos konsultuoti teisės klausimais ir padėti atlikti procedūrinius veiksmus.
Dauguma žmonių niekada nekalbėjo su teisininkais ir jų nematė iki pat paviršutiniško prieglobsčio svarstymo posėdžio, per kurį teisininkai tylėjo arba kalbėjo labai mažai. Kai kurie prieglobsčio prašytojai prisiminė, kad jų teisininkai palaikė Migracijos departamento, o ne kliento interesus“, – buvo rašyta ataskaitoje.
„Amnesty International“ atstovas Nils Muižnieks tada komentavo, kad pabėgėliai ir migrantai nuolatos negauna pagalbos iš tariamai jiems padėti ir juos apginti samdomų teisininkų, šie netgi teisme kartais veikia prieš juos.