Beveik toną indiškos viagros į Lietuvą atvežęs verslininkas siunčiamas už grotų

Net 900 kilogramus indiškos viagros į Lietuvą atvežęs vilnietis verslininkas Tigranas Šachparonianas siunčiamas už grotų – teismas konstatavo, kad vyras iš mūsų šalies taip ir neišvežė medikamentų, kurie pagal tranzito dokumentus turėjo patekti į kitą šalį.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat buvo konstatuota, kad nepavyko įrodyti, jog transporto logistikos bendrovei vadovaujantis T. Šachparonianas iš Lietuvos neišvežtus vaistus išplatino mūsų šalyje, bet kam lytinę potenciją skatinantys medikamentai atiteko, oficialiai taip ir nepavyko nustatyti. Tiesa, dokumentuose buvo nurodoma, kad vaistai bus gabenami į Ukrainą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ugnius Trumpulis nutarė, kad už padarytą ekonominį nusikaltimą T. Šachparonianui turi būti skirta 17 tūkstančių 500 eurų bauda, tačiau priimtame nuosprendyje paskirta bausmė buvo subendrinta su kitose dviejose baudžiamosiose bylose nuteistajam skirtomis bausmėmis, todėl verslininkas bus sunčiamas už grotų – pataisos namuose jam teks praleisti 2 metus, taip pat per šį laikotarpį į valstybės biudžetą sumokėti 15 tūkst. Eur baudą.

Tiesa, teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo – nuteistasis jį dar galės skųsti apeliacine tvarka; būtent dėl šios priežasties jis paliktas laisvėje, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo galios skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iš Indijoje esančio Mumbajaus į Lietuvą dar 2018 m. balandį buvo atvežta net 900 kg potenciją skatinančių medikamentų. Dokumentuose buvo nurodyta, kad tai – „Viagra“. Iš pradžių jie buvo atskraidinti į Talino oro uostą, čia buvo įforminta Europos Sąjungos tranzito procedūra, krovinys paimtas ir atvežtas į Lietuvą, bet čia taip ir nebuvo deklaruotas. Vėliau vaistai turėjo būti gabenami į Ukrainą per Vengriją.

Dokumentuose buvo teigiama, kad krovinio užsakovė yra Dnepropetrosko mieste registruota bendrovė „Med Servis“. Tačiau vaistai, anot teisėsaugos, ukrainiečių vyrų nepasiekė – ją iš Estijos į Lietuvą atvežė ir Lentvaryje esančiuose sandėliuose iškrovė T. Šachparoniano vadovaujama bendrovė „Eurotrans“. Vėliau medikamentai buvo išvežti kitu automobiliu. Į kur, neaišku, bet per Vengrijos sieną jie į Ukrainą taip ir nebuvo įvežti.

Kur šie vaistai buvo realizuoti, tyrėjai taip ir neišsiaiškino, tačiau neabejoja, jog juodojoje rinkoje – viagros pakaitalais nelegaliai prekiaujama ne tik turgavietėse, bet net ir internete.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 900 kg viagros buvo įvertinti 1 mln. 193 tūkst. 400 Eur, taip buvo išvengta daugiau kaip 250 tūkst. Eur PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas verslininkas T. Šachparonianas teigė, kad į Lietuvą atvežti lytinę potenciją skatinantys medikamentai buvo išvežti į Ukrainą, kaip ir nurodyta kelionės dokumentuose.

„Aš buvau tik tarpininkas, už tai gavau 300 eurų, o pareigūnai teigia, kad viagrą ne tik įvežiau, bet ir išplatinau Lietuvoje“, – sakė jis.

Kad siunta tikrai buvo atgabenta į Lentvaryje esančios bendrovės „Vingės Transsphere logistika“ laikinąjį sandėlį, patvirtino šios bendrovės darbuotojai, o sandėlininkas net užsiminė, jog tai nebuvo pirmas kartas, kai T. Šachparoniano vadovaujama bendrovė gabeno vaistus, – kartą buvo pažeista siunta, iš jos iškrito medikamentai.

„Krovikas sakė, kad čia yra viagra, – nežinau, ar tai tiesa, ar jis juokavo, nes į tai aš nesigilinau“, – teisme sakė liudytojas.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas verslininkas teigė, kad jo bendrovė „Eurotrans“ jau yra nutraukusi veiklą, o jis nei viagros, nei kitų medikamentų Lietuvoje neplatino.

„Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnai įtarimus buvo pareiškę net 20 žmonių, tačiau dabar tik mane kaltina“, – sakė T. Šachparonianas.

Jis tikino, kad tebuvo tik tarpininkas įsigijant vaistus Indijoje: „Aš nupirkau ir pardaviau, tebuvau tik tarpininkas, vaistai atsidūrė Ukrainoje. Manau, kad įvyko klaida. Pareigūnai sako, kad turėjau gauti naudą iš šios prekybos, tai kur ta nauda? Kai esi nekaltas, tai net nežinai, kaip teisintis.“

Tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia tvirtinti, jog į Lietuvą atvežtų prekių apskritai nebuvo ketinama išvežti iš Lietuvos ir vežti į Ukrainą.

„Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad Ukrainos bendrovė iš tikrųjų neįgijo jai siunčiamų prekių; šią aplinkybę patvirtina teisinės pagalbos vykdymo medžiagoje užfiksuoti duomenys“, – anot teismo, šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir pats T. Šachparonianas, pažymėjęs, jog vaistus pardavusiai bendrovei nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl negautų prekių.

„Iš liudytojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad užsakovas pageidavo, jog krovinys iš Indijos būtų atskraidintas į Talino oro uostą, nors klientui buvo siūloma krovinį skraidinti į Olandiją, nes taip būtų pigiau“, – teismo teigimu, ši aplinkybė, ją siejant su nustatytomis prekių gabenimo aplinkybėmis, iš dalies leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju, prekes atvežus į Lietuvą, iš tikrųjų nebuvo ketinama jų vežti į Ukrainą bendrovei, kuri dokumentuose nurodoma kaip prekių gavėja.

Anot baudžiamosios bylos duomenis įvertinusio teisėjo, iš anksto buvo žinoma, jog prekės bus atgabentos į Lietuvą (tam iš anksto buvo ruošiamasi) ir iš jos nebus išvežtos.

„Šioje byloje yra nustatyta, kad atgabentos prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos, nors T. Šachparonianas privalėjo jas išvežti į Ukrainą, – nuosprendyje pažymėjo teismas. – Šios prekės iš laikinojo saugojimo sandėlio transporto priemone buvo nuvežtos į vieną iš Vilniuje esančių garažų masyvų. Vis tik šie nustatyti faktai savaime neleidžia daryti išvados, kad neišvežtos prekės buvo laikomos ten, kur jas nuvežė vairuotojas, taip pat neleidžia daryti išvados, jog T. Šachparonianas pats ar per kitus asmenis šias prekes realizavo.“

Nors ir buvo konstatuota, kad T. Šachparonianas iš Lietuvos neišvežė prekių, kurias privalėjo išvežti, teismas nutarė, jog „nėra pagrindo daryti išvadą, o tiksliau preziumuoti, jog jis šias prekes realizavo Lietuvos Respublikoje“.

„Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prekių likimas apskritai nėra nustatytas ir yra nežinomas; kas su prekėmis atsitiko, nėra galimybės nustatyti“, – nurodė teisėjas.

Pareigūnai verslininką įvardijo kaip „pinigų mulą“

Tai jau ne pirmoji T. Šachparonianui iškelta baudžiamoji byla – anksčiau jis buvo teistas dėl didelės vertės vagystės, sausį teismas jį nuteisė dėl neteisėto informacijos rinkimo apie buvusią savo sutuoktinę, o kovą – dėl sukčiavimo, kai talkino Nigerijoje esantiems kibernetiniams sukčiams. Pareigūnai vyrą įvardijo kaip „pinigų mulą“ – su neginčijamais įkalčiais įkliuvęs jau du kartus teistas vyras neslėpė, kad į savo bendrovės sąskaitą gavo daugiau kaip 126 tūkst. eurų, kurie jam net nepriklausė.

Šią pinigų sumą T. Šachparonianas privalės grąžinti Šveicarijoje registruotam augimo ir inovacijų fondui BCI, be to, teismas nutarė, kad sukčiams, kurių jis taip ir neišdavė, talkinęs vyras privalės už grotų praleisti dvejus metus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2018 m. balandžio 10 d. nenustatyti asmenys įsilaužė į Nyderlanduose, Utrechto mieste veikiančios įmonės IDH elektroninio pašto serverį ir nukreipimo funkcijos „forward“ pagalba įsilaužėliui tapo prieinama elektroninio susirašinėjimo korespondencija tarp Jungtinės Karalystės sostinėje Londone veikiančios įmonės ir Šveicarijoje, Ženevos mieste veikiančio BCI fondo.

BCI fondas yra suteikęs įgaliojimą Nyderlanduose registruotai bendrovei IDH šio fondo vardu pervedinėti BCI fondo lėšas pagal sutarčių, sudarytų BCI fondo vardu, sąlygas.

Londone ir Ženevoje įsikūrusios įmonės buvo pasirašiusios projekto „CottonConnect–Nawabshah, Sindh“ įgyvendinimo ir vystymo sutartį, kurios pagrindu BCI fondui buvo pateikta apmokėjimui sąskaita faktūra 126 tūkst. 212,40 Eur sumai.

Iš tikrųjų šia sutartimi BCI fondas buvo įsipareigojęs projekto įgyvendinimą ir vystymą finansuoti net 210 tūkst. 354 Eur, kurie Londone įsikūrusiai bendrovei turėjo būti sumokėti bankiniais pavedimais, atitinkamai atliekant dalinius 126 tūkst. ir 84 tūkst. Eur mokėjimus.

Kai tik buvo pateikta apmokėjimui pirmoji sąskaita faktūra, į sistemą įsilaužęs „hakeris“ pakeitė sąskaitos faktūros duomenis ir vietoj paramos gavėjo Jungtinėje Karalystėje nurodė Lietuvoje registruotą T. Šachparoniano bendrovę. Šią sąskaitą apmokėjo Nyderlanduose esanti įmonė IDH, veikusi pagal BCI fondo suteiktą įgaliojimą.

Vos tik pinigai įplaukė į Vilniuje dirbančio verslininko sąskaitą, jis didžiąją pinigų dalį – 126 tūkst. Eur – pervedė į kitą savo bendrovę ir maždaug per mėnesį pinigus grynino, naudojo įvairiems atsiskaitymams bei atliko įvairias finansines operacijas.

Pareigūnai nustatė, kad iš neteisėtai gautų pinigų T. Šachparonianas net įsigijo loterijos bilietų – tikėjosi, kad jam nusišypsos dar didesnė sėkmė.

Kad pinigai nepasiekė tikrojo gavėjo, paaiškėjo labai greitai, bet surasti apgaulės būdu užvaldytų pinigų taip ir nepavyko. Nors taip pat nepavyko nustatyti ir įsilaužėlių, pareigūnų užfiksuoti duomenys rodo, kad kibernetiniai įsilaužėliai greičiausiai gyvena Nigerijoje.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas T. Šachparonianas tikino, kad nepalaikė jokių ryšių su įsilaužėliais, esą taip pat nėra jokių duomenų, jog jis gautus pinigus būtų pervedęs savo bendrininkams, kurie taip ir nebuvo nustatyti.

Verslininkas taip pat tikino, kad nieko nežinojo apie Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose esančias bendroves.

„Tai, kad gautų piniginių lėšų aš negrąžinau BCI fondui, savaime nereiškia apgaulės panaudojimo, siekiant jas užvaldyti“, – teismui nurodė T. Šachparonianas.

Verslininkas tikino manęs, kad į jo vadovaujamos bendrovės sąskaitą pinigus už suteiktas paslaugas pervedė verslo partneris iš Rusijos. Tiesa, ne tiesiogiai, o per ofšorinę įmonę.

„Tokie atvejai yra įprasti versle“, – vyras įrodinėjo, kad dėl pinigų gavimo į savo bendrovės sąskaitą jis sąžiningai klydo, nes buvo įsitikinęs, jog pinigai buvo pervesti jo verslo partnerio už pirmiau suteiktas bendrovės paslaugas kaip skola.

Tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis įvertinę teisėjai buvo kitokios nuomonės – byloje yra pakankamai daug įrodymų, kad T. Šachparonianas apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimas pinigines lėšas.

Anot teisėjų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme T. Šachparonianas tvirtino, kad net nežinojo tikslių verslininko iš Rusijos kontaktų, net niekada nežinojo nei vardo, nei pavardės, o jų bendradarbiavimas vyko abipusio pasitikėjimo pagrindu, be rašytinių sutarčių.

„Jis paprastai atsiskaitydavo ne už kiekvieną mano vadovaujamai bendrovei suteiktą pervežimo paslaugą, o susidarius didesnei sumai, maždaug už 6 mėnesių užsakymus – aš pasakydavau, kokią sumą reikia sumokėti ir šis atlikdavo mokėjimo pavedimus, – teisme kalbėjo verslininkas. – Rusijos bendrovei buvo suteikta paslaugų maždaug už 80 tūkst. Eur, o likusi pervesta suma – apie 46 tūkst. Eur, buvo bendrovės pelnas.“

Patvirtindamas savo versijos pagrįstumą, T. Šachparonianas aiškino, kad į jo paštą, dar prieš pervedant pinigus, verslininkas iš Rusijos esą jam buvo atsiuntęs sutartį su BCI fondu.

Tuo metu verslininko bendrovėje dirbusi buhalterė teigė, kad į sąskaitą gauta 126 tūkst. Eur suma buvo „tokia didelė“ ir ją nustebino.

„Įmonė turėdavo tik 8-20 tūkst. Eur dydžio sutartis, o su Rusijos partneriais sutartys nebuvo dažnos, tai būdavo smulkūs užsakymai, tokios sutartys neviršydavo tūkstančio eurų vertės“, – teigė finansininkė.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai T. Šachparoniano kompiuteryje surado daugybę laiškų, kuriuose jis susirašinėjo su galimais „hakeriais“. Šiuos susirašinėjimus įvertinę teisėjai konstatavo, kad „T. Šachparonianui šiame nusikaltime buvo parinktas pinigų kurjerio (money mule) vaidmuo, kuris gauna pinigines lėšas į savo banko sąskaitą (dažniausiai vyksta tarpvalstybiniai pinigų pervedimai), o po to jas privalo pervesti į kitą sąskaitą arba į nurodytas trečiųjų asmenų banko sąskaitas, už tai gaudamas atlygį (pasilikdamas sau dalį pervestos sumos).“

Teisėjai net pateikė T. Šachparoniano susirašinėjų ištraukas (kalba netaisyta): „<...> prašau jūsų, galite atsiųsti SEB sąskaitos Lietuvoje vaizdą, kaip ten 126 000 eurų mokėjimas, ten ir mano žmonės kovoja man už tai, kad įsitikinti, kad jūs jo negavote. Taip pat prašau, jūs galite nusiųsti mokėjimą į Kiniją, kadangi tai sudaro man daug problemų ir įtakoja mano verslui“; „Prašome jūsų parodyti banko sąskaitos išrašą. Mes norime patikrinti ar pasiekiamos lėšos jūsų banko sąskaitoje“; „<...> prašau, aš galiu nufilmuoti Paysera filmą, kad parodyti vaikinui už Paysera, kad pinigai dar pas jus. Tokį vaizdą, kaip anksčiau, tvarkoje<...>“.

Taip pat cituojami ir verslininkui siunčiami laiškai: „Kur jūs pervedėte mūsų 126 200 eurų sumą?“; „Jūs jau susisiekėte su P.? Prašau, atsiųskite man nuotrauką, kurioje 126 200 saugūs jūsų paskyroje.“; „Kur 126 000 eurų, kuriuos jūs gavote į SEB sąskaitą Lietuvoje?“; „Prašau, padarykite tai dabar. Klientų aptarnavimo skyrius SEB Bank Bussiness“.

Beje, T. Šachparonianas neskubėjo vykdyti nurodymų, todėl buvo reikalaujama, kad tai būtų padaryta, jei norima išsaugoti bendradarbiavimą ateityje, taip pat nurodomos šalys, į kurias turėjo būti atlikti pervedimai, kalbama apie procentinę išraišką, kuri turėjo būti kaip uždarbis kitiems, su šia pinigine apgavyste susijusiems asmenims.

Anot teisėjų, byloje esantis susirašinėjimo turinys, kalbos apie kitiems veikusiems asmenims priklausančias dalis procentine išraiška, bendradarbiavimą tiek praeityje, tiek ateityje, bendradarbiavimo išsaugojimą ir pan., taip pat T. Šachparonianas viename laiške nurodė, kad „pinigai balandžio mėnesį saugiai pasiekė Nigeriją“, o tai patvirtina, kad vilnietis veikė kartu su asmenimis, įsilaužusiais į IDH serverį.