Vertindamas JAV prezidento J. Bideno kalbą, RESC direktorius, politologas L. Kojala tikino, jog pasirinktas laikas ir žinutės tikrai nebuvo atsitiktinės.
„Nėra atsitiktinumas, kad J. Bideno kalba buvo tokia simboliška, pasakyta iš Ovaliojo kabineto pačiu geriausiu laiku, kad ją galėtų pamatyti ir tie žmonės, kurie galbūt neseka tarptautinės politikos aktualijų, – kad jie galėtų išgirsti argumentą, jog JAV parama yra kertinė tiek Ukrainai, tiek ir Izraeliui.
Ir jeigu tos paramos nebebus, tiekimas kažkokiu būdu nutrūks, tai galės pareikalauti dar didesnių aukų, vertinant iš JAV perspektyvos. Nes jau bus kalbama ne tik apie ekonominę, karinę, politinę paramą, bet galbūt ir apie tiesioginį įsikišimą į karo veiksmus, ko kol kas amerikiečiai nedaro ir siekia to išvengti “, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ situacijos vertinimą pateikė L. Kojala.
Jis pabrėžė, jog niekada JAV prezidento J. Bideno kalbos nėra palankiai priimamos respublikonų partijoje. Bet pastebėtas ir naujas elementas – klausimų sujungimas.
Kaip ir buvo žadėta, penktadienį JAV prezidentas J. Bidenas paprašė milžiniško – 105 mlrd. JAV dolerių – saugumo paketo, įskaitant 61 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai ir 14 mlrd. JAV dolerių Izraeliui.
„Ne kiekvieną klausimą svarstyti atskirai, bet paketą susieti su keliomis temomis“, – paaiškino RESC direktorius.
JAV prezidento J. Bideno kreipimasis padarytas po jo kelionės į Izraelį. Pasak RESC direktoriaus L. Kojalos, šis vizitas nebuvo toks sėkmingas, kokio JAV lyderis galėjo tikėtis.
„Ypač tai lemia neįvykę susitikimai su arabų šalių atstovais – Jordanijos lyderiu. To, turbūt, J. Bidenas tikėjosi ir norėjo, jis galėjo turėti didžiausią potencialią bent jau tam tikro politinio sprendimo paieškų link. Dabar tai neįvyko, teko apsiriboti menkesniais pasiekimais – ribotas humanitarinės pagalbos patekimas į Gazos ruožą per Egiptą, susitikimai su Izraelio lyderiais.
Tas simbolizmas nėra smulkmena, vizitas galėjo būti dar sėkmingesnis, bet įvykiai, susiję su ligoninės sprogdinimu ir daugybės civilių žūtimi, neleido tam įvykti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ tikino L. Kojala.
RESC direktorius pabrėžė, jog JAV lyderių retorikos akcentai dėl Izraelio ir Gazos ruožo keičiasi.
„Anksčiau būdavo reiškiama visokeriopa parama Izraeliui – tai nėra dalykas, kuris dabar pasikeitė. Bet atsirado ir antrasis elementas – kiekvienoje kalboje paminima ir tai, kad reikia spręsti humanitarinius klausimus, vengti civilių aukų, išreiškiamas lūkestis Izraeliui kaip demokratinei valstybei. <...>.
Manau, tie akcentai kinta, atsirado ir 100 milijonų dolerių, kurie skirti humanitarinei pagalbai Gazos Ruože. Aišku, tai nekeičia strateginės JAV laikysenos. Bet, matyt, ta retorika, kurią girdime ir iš Europos šalių, taip pat girdima Izraelyje“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ eteryje dalijosi L. Kojala.
Minėtoje JAV prezidento J. Bideno kalboje paminėtos ir Baltijos šalys, Lenkija. Pasak RESC direktoriaus L. Kojalos, tai itin svarbi žinutė ir amerikiečiams, nubrėžiant, kas gali įvykti, jeigu parama Ukrainai sustos.
„Manau, ši žinutė yra labai nuosekli, mes ją girdėjome jau ne kartą. Tai irgi susiję su teze, kurią iš J. Bideno girdime jau ne kartą, kad JAV savo karių į Ukrainą nesiųs, neprasidės ilgi nauji karai, kurių taip nenori JAV piliečiai po Afganistano, Irako. <...>.
Viskas, ko reikia, – toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų gintis pati, toliau remti Izraelį, kad jis galėtų gintis pats. Antraip, jeigu taip nebus daroma, jeigu parama nutrūks, galbūt daliai amerikiečių galės atrodyti, kad yra sutaupoma pinigų, bet tai užprogramuos problemas, kurioms spręsti vien investicijų, milijardų dolerių nepakaks.
Baltijos šalys čia buvo panaudotos kaip pavyzdys – jeigu tai, ką Rusija daro Ukrainoje, lemtų Kremliaus sėkmę, karas turėtų potencialą plėstis. Ir Rusijos imperinės ambicijos jau apimtų tas šalis, kurioms JAV yra įsipareigojusios ginti visais įmanomais lygmenimis“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo RESC direktorius L. Kojala.
