Po J. Bideno pareiškimo Ukraina paragino europarlamentus taip pat pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu, o kiek anksčiau dėl karo nusikaltimų ištyrimo vienbalsiai balsavo ir JAV Senatas.
Ir komunikacinė žinutė, ir spaudimas europiečiams
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, kalbėdama apie J. Bideno pareiškimą, kurį iškart suskubo pasmerkti Kremlius, pabrėžė, kad JAV prezidentas aiškiai akcentavo tai, dėl ko sutaria tarptautinė bendruomenė ir teisininkai, – kad Ukrainoje vyksta Rusijos inicijuotas karas.
„Teisiškai mes turime pripažintą dalyką, kad tai yra karas. Žiūrint iš šios pusės, Bidenas kaip ir nenusižengė jokiems teisiniams dalykams, jis įvardino asmenis tikraisiais vardais. Klausimas, ar dera tokio lygio vadovui vartoti tokius tiesmukiškus terminus... Matome, kad Putino reakcija jau yra, aišku, jis yra supykęs dėl to, bet iš kitos pusės, pažiūrėkime Vakarų pasaulio akimis – ypatingai po Zelenskio kalbos JAV Kongresui, tai Bidenas ėmėsi lyderystės“, – įvertino politologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad labai aiškias pozicijas užėmė dauguma pasaulio valstybių.
„Kadangi nori-nenori turime pripažinti, jog bet kokiu atveju Bidenas yra ne tik JAV prezidentas, bet jis pretenduoja į visą Vakarų pasaulio, Šiaurės pusrutulio lyderystę, tai prezidentas aiškiai užėmė, įtvirtino savo aiškias pozicijas ir siunčia labai aiškią žinutę Rusijai, jos vadovui“, – pastebėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Komunikacine prasme, pasak jos, J. Bidenas tarsi „pastatė į savo vietą“ V. Putiną.
„Taip paaiškinama, kad tu esi nusikaltėlis ir mes su tavimi, jei tu nekeisi savo pozicijos, kalbėsimės atitinkama kalba. (…) Ši retorika turės ir savo teisines pasekmes ateityje“, – akcentavo pašnekovė.
Be to, kaip akcentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili, toks pareiškimas – ir netiesioginis spaudimas sąjungininkams Europoje.
„Jeigu pažiūrėtume chronologiškai, kaip vyksta sankcijų paketų įvedimas ir apskritai visi veiksmai bei parama, tai vis tiek vienu žingsniu priekyje yra JAV, ir konkrečiai prezidentas Bidenas“, – priminė KU politologė.
Vyksta ir asmenybių kova: Putinui suduotas smūgis naudojant jo mėgstamą retoriką
Ekspertės teigimu, karo akivaizdoje išryškėjo ir vykstanti politinių asmenybių kova.
„Matome vienus naujus lyderius atsirandant ir kitus lyderius truputį nueinant į antrą planą, turiu omeny įvairių šalių vadovus. (…) Mes matome naują lyderį – Ukrainos prezidentą Zelenskį, kurį visi įvardija kaip žmogų, turintį labai ryškius lyderystės požymis bei galintį viename lygmenyje kalbėtis su J. Bidenu, Borisu Johnsonu ar kitais prezidentais bei vadovais.
Šiuo atveju, žinant, kokią retoriką mėgsta Putinas, jam suduodamas atsakomasis smūgis, panaudojant jo pačio įprastą retoriką“, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji pastebėjo, kad politinėje retorikoje atsispindi ir stipri vyriškos lyderystės kova.
„Vyrų lyderystės tarpusavio kova ir įtvirtinimas, kas yra viršesnis, toje retorikoje labai stipriai ir atsispindi, nes iki šiol Putinas labai mėgo tokį dominavimą. Netgi pažiūrėjus į anksčiau atliktus tyrimus, tai stiprios rankos, stipraus vyro įvaizdį, kai klausdavo žmonių, kas jums geriausiai atspindi, į vieną gretą sueidavo Putinas ir aktorius, kuris vaidino „Transformeriuose“, – priminė politologė.
Vis dėlto ji akcentavo, kad tai nėra pirmas itin griežtos retorikos Kremliaus atžvilgiu panaudojimas – 2014 m., po Krymo okupacijos, tuometė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją pavadino „teroristine valstybe“.
„Tai nėra kažkas naujo, visiškai negirdėto, bet dabar jau gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių, nes labai aiškiai įvardinta kaip karo nusikaltėlis“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė sutiko, kad nepaisant visko, JAV ir Rusijai vis tiek teks ateityje bendrauti, o tokia retorika neabejotinai paveikia dvišalius santykius.
„Teks. Net jei atmesime dabar Iraną ar kitus dalykus, net jei visur bus užblokuota, bet vis tiek karas kažkada baigsis, tad nori-nenori vis tiek teks bendrauti. Žinant, kad bus ir teisinės pasekmės, tad JAV bet kokiu atveju dalyvaus tame procese.
Kalbėtis teks, bet šis Bideno pasakymas iškart mums į ateitį suprojektuoja vieną galimą potencialią pasekmę – konkrečiai JAV, Bidenas, tikriausiai ir visa Vakarų bendruomenė nemato galimybės, kad pasibaigus karui, Putinas tebebūtų šalies vadovas“, – pabrėžė pašnekovė.
Jos vertinimu, JAV prezidento pasakymas nebuvo impulsyvus.
„Matyt, apie tai buvo kalbėta, derinta tarpusavyje su savo patarėjais ir čia aiški žinutė, kad kažkas turės ir pačioje Rusijoje keistis, nes karo baigtis arba tolesnis gyvenimas su Putinu valdžioje nelabai įsivaizduojamas“, – pridūrė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Žalimas: tai gali rodyti rimtas intencijas
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas taip pat teigė, kad tokie politiniai pareiškimai, nors galbūt ir nėra teisiškai preciziški, tačiau konstatuoja visuotinai žinomus faktus.
„Kad prieš Ukrainą vykdoma agresija, akivaizdžiai už tai atsakingas ne kas kitas, o Rusijos valstybės vadovas, dėl to niekam abejonių nekyla. Kad Ukrainoje, vykdant agresiją, vykdomi karo nusikaltimai, galimai nusikaltimai žmogiškumui – taip pat akivaizdžiai matyti ir vėlgi, už tai atsakingas tas, kas vadovauja Rusijai ir jos ginkluotosioms pajėgoms.
Galima drąsiai preziumuoti, kad tas karo nusikaltėlių pavadinimas gal nevisiškai teisiškai preciziškas, nes jis visų pirma atsakingas už agresiją, gal ne už visus nusikaltimus, bet toks apibūdinimas ir tokia prezumpcija visiškai turi pagrindo“, – Delfi sakė profesorius.
Kalbėdamas apie praktinę teisinę realizaciją, D. Žalimas pastebėjo, kad tai gali rodyti intencijas, jog, atėjus laikui, V. Putinas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Ten jau tada teisiškai preciziškai bus išsiaiškinta, už kokius nusikaltimus jis atsako, už kuriuos – ne. Vienas dalykas yra prasidedantis procesas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, kur neišvengiamai, matyt, teks į šį klausimą atsakyti – kiek Putinas atsakingas, kiek ne, bet kita idėja, kuri, manau, skinsis į priekį, yra Specialaus Tribunolo steigimo idėja, nes dabar egzistuojantis Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, kiti tarptautiniai teismai vis dėlto neturi jurisdikcijos tirti tai, kas svarbiausia – agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą kaip tokį, patį sprendimą pradėti karinę operaciją“, – paaiškino ekspertas.
Tad intencija patraukti atsakomybėn V. Putiną, pasak jo, gali būti matoma.
„Aš manau, kad toks pareiškimas liudija intenciją ateityje judėti ta linkme, kad Putino teisinė atsakomybė būtų realizuota. Kiek tai užims laiko... Gali trukti įvairų laiko tarpą. Aš tik priminsiu, kad iš pat pradžių Vakarai kažkiek derėjosi ir net sudarė tam tikrus susitarimus su Miloševičiumi (buvusiu Jugoslavijos federacijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi – aut.p.), bet niekas nesutrukdė po tam tikro laiko tą patį Miloševičių patraukti atsakomybėn ir nuteisti Specialiajame Tarptautiniame Tribunole. Tokia perspektyva, manyčiau bent jau iš pareiškimų, mezgasi“, – įvertino D. Žalimas.
Ar Kremlių galima priversti atsakyti
Pastebėjus, kad viešojoje erdvėje kartais pašiepiamai yra vertinamos įvairios teisinės iniciatyvos, nes Kremlius tiesiog jas ignoruoja, D. Žalimas priminė istorinius faktus.
„Žmonės, kurie pašiepiamai vertina, turbūt neprisimena istorijos. Miloševičių aš jau priminiau, tai irgi rodo, kas iš to – su juo tarėsi, taiką sudarinėjo. Priminčiau, kodėl atsirado ta Specialaus Tribunolo idėja: 1942 metais, kai buvo matyti tik pirmieji ženklai, kad nacių Vokietija gali pralaimėti karą, bet dar nebuvo visiškai aišku, sąjunginės valstybės susitarė ateityje steigti tribunolą būtent nacistinės Vokietijos lyderiams teisti. Tada irgi galima buvo tyčiotis ar su panieka kalbėti. Mes tam tikra prasme esame 1942-ųjų metų lygyje, kada galima galvoti, kad tai nerealu, bet pirmieji Rusijos pralaimėjimo ženklai yra akivaizdūs“, – sakė VDU Teisės fakulteto dekanas.
„Negaliu pasakyti, kiek užtruks, bet tikrai šis karas baigsis Rusijos pralaimėjimu, neišvengiamu Rusijos režimo žlugimu – tada ir susidarys prielaidos sulaikyti, suimti ir realiai nuteisti Putiną. Nenoriu spėlioti, kaip ir kada bus, bet 1942 metais irgi turbūt niekas negalvojo, kad tribunolas taps realybe“, – tęsė jis.
Kalbėdamas apie karo padarytos žalos Ukrainai atlyginimą, D. Žalimas paaiškino, kad kol kas sunku pasakyti, kiek tai galėtų būti realu.
„Čia kaip su (Jungtinių Tautų – aut.p.) Tarptautinio Teisingumo Teismo nurodymu – kol kas Rusija jo akivaizdžiai nevykdys ir nevykdo. Čia galima net ir arešto orderį galbūt išduoti Putinui, suimti, akivaizdu, kad to nevykdys, bet susiklostys sąlygos ir jis bus įvykdytas“, – komentavo teisininkas.
Jo teigimu, jokia speciali tarptautinė institucija jurisdikcijos nagrinėti konkrečiai žalos atlyginimo klausimą neturi.
„Tai būtų tas pats Tarptautinis Teisingumo Teismas, bet jis iš tiesų yra pagrįstas ginčo šalių sutikimu, kaip paradoksaliai beskambėtų. Taigi kol kas sunku įsivaizduoti, kad šiai dienai Rusija ir Ukraina susitartų išspręsti savo ginčą ir, juo labiau, dėl žalos atlyginimo šiame teisme, bet aš pakartosiu – visada taip atrodė ir anksčiau“, – sakė D. Žalimas.
Ekspertas taip pat pastebėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas ir per kitur – pavyzdžiui, per specialų sureguliavimo mechanizmą, steigiant specialius fondus.
„Aš nenorėčiau spėlioti, kaip konkrečiai tai bus realizuota, bet aš visada pabrėžiu, kad tarptautinės teisės pergalei reikia vieno – Rusijos realaus pralaimėjimo“ , – pridūrė pašnekovas.
Bidenas Putiną pavadino „karo nusikaltėliu“: Kremlius netruko sureaguoti
JAV prezidentas J. Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką V. Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą.
„Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad J. Bidenas „kalbėjo iš širdies“ po to, kai per televiziją pamatė vaizdus apie „barbariškus žiauraus diktatoriaus veiksmus įsiveržus į svetimą šalį“.
V. Putinas didelio masto invaziją į kaimyninę šalį pradėjo prieš tris savaites. Ukrainos kariuomenė, Vakarų remiama ginklais, jai priešinasi ir iš esmės sustabdė Rusijos puolimą.
Maskva teigia neatakuojanti civilių teritorijų, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė 3 mln. žmonių.
Pasak, J. Psaki, JAV Valstybės departamentas jau yra pradėjęs „teisinį procesą“ dėl Rusijos veiksmų nagrinėjimo.
J. Bidenas pirmą kartą pavartojo frazę „karo nusikaltėlis“, kalbėdamas apie V. Putiną. Vėliau trečiadienį amerikiečių prezidentas tviteryje parašė, kad „Putinas kelia baisų niokojimą ir siaubą Ukrainoje – bombarduoja daugiabučius namus ir gimdymo namus“.
Komentuodamas pranešimus, kad Rusijos kariai Mariupolio ligoninėje paėmė įkaitais gydytojus ir pacientus, J. Bidenas pareiškė: „Tai žiaurumai. Tai kelia pasipiktinimą pasauliui.“
Tuo metu Kremlius trečiadienį pareiškė, kad J. Bideno pavartota frazė „karo nusikaltėlis“ yra „nepriimtina ir neatleistina“.
„Manome, kad tokia retorika yra nepriimtina ir neatleistina iš valstybės, kurios bombos pražudė šimtus tūkstančių žmonių visame pasaulyje, vadovo pusės“, – V. Putino atstovą Dmitrijų Peskovą citavo valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“.
Ragina pripažinti ir tirti karo nusikaltimus
Ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.
„Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius prašydamas pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip padaryta Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.
JAV Senatas antradienio vakarą vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama pradėti tyrimus dėl Rusijos prezidento V. Putino ir jo režimo karo nusikaltimų per Rusijos invaziją į Ukrainą.
Senatoriaus Lindsay Grahamo paruoštame dokumente sakoma, kad Senatas griežtai smerkia „smurtą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui“, kuriuos V. Putino nurodymu vykdo Rusijos karinės pajėgos.
Rezoliucija ragina tarptautinius teismus pradėti tyrimą dėl galimų V. Putino, jo saugumo tarybos ir karinių lyderių karo nusikaltimų.
„Šie žiaurumai nusipelno būti ištirti kaip karo nusikaltimai“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.
