Ko siekiama?
Viešojoje erdvėje buvo kilę daug klausimų dėl painios referendumo formuluotės. Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Tam, kad referendumas būtų įvykęs, reikia, kad jame dalyvautų daugiau nei pusė teisę rinkimuose dalyvauti turinčių Lietuvos Respublikos piliečių.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas Johanas Baltrimas laidoje paaiškino, kuo siekiama šiuo referendumu.
„Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad šiuo metu galiojančio Konstitucijos 12 straipsnio nuostata leidžia dvigubą pilietybę tik išimtiniais atvejais. Paminėta, kad tai yra galima atskirais atvejais. Dabar tai nėra dažnas reiškinys. Referendumu siūloma šitą apribojimą panaikinti“, – specialioje Delfi laidoje sakė VU Teisės fakulteto mokslininkas.
J. Baltrimas patikino, jog jeigu referendumas pavyks, Seimas dar turės priimti konstitucinį įstatymą, kuris dvigubos pilietybės kriterijus numatytų.
„Tų kriterijų yra daug. Galios tos pačios sąlygos, kurios ir dabar galioja. T. y., tie žmonės, kurie iki šiol turėjo tokią teisę, ir toliau ją turės. Atvejai išplečiami, leidžiant dvigubą pilietybę tada, kai asmuo įgyja pilietybę kitos valstybės, kuri atitinka mūsų konstitucinę, geopolitinę, europietišką ir vakarietišką orientaciją“, – aiškino laidos pašnekovas.
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Seime Andrius Bagdonas taip pat kalbėjo, jog šios valstybės nėra išvardintos kažkokiame sąraše, tačiau iš esmės tai yra NATO, ES, EBPO priklausančios valstybės.
„Tai struktūros, kuriose dalyvauja Lietuva ir šalys, kurios yra draugiškos Lietuvai. Asmenys, pavyzdžiui, gyvendami Rusijoje arba Baltarusijoje ir įgiję nedraugiškos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybę prarastų. Konstituciniame įstatyme tas yra numatoma“, – teigė parlamentaras.
Visgi yra šalių, kurios nepriklauso minėtoms organizacijoms, tačiau nėra priešiškos Lietuvai – pavyzdžiui, Ukraina, Pietų Amerikos šalys, Pietų Afrikos Respublika.
„Tačiau ieškant sprendimo, kaip atrinkti tas šalis – įvardinti, kurioms mes nesuteiksime, ar įvardinti per pozityvią prizmę, mes pasirinkome pastarąjį variantą“, – paaiškino A. Bagdonas.
Pateikė prastą prognozę
Vienas iš portalo pilietybė.lt bendraautorių, Estijos lietuvis Vaidas Matulaitis specialioje Delfi laidoje dalijosi prognozėmis, kad šio referendumo rezultatai gali būti dar prastesni nei 2019 metais.
„Mes, aišku, pasisakome 110 procentų už daugybinę pilietybę lietuviams, bet kategoriškai pasisakome prieš šių metų referendumą kaip instrumentą. Ir tai, kad mes dabar aiškinamės tokius dalykus, kurie kelia labai daug klausimų, likos vos keletui dienų iki referendumo, tai jau prieš metus matėme, kuo gresia šis referendumas.
Jis, kaip visi matome, neturi jokių šansų – ir su tokia formuluote, ir kaip pasikeitė geopolitinė situacija nuo 2019 metų, kuomet buvo pirmasis referendumas, skirtas pilietybės pokyčiams. Įvyko COVID–19 pandemija, įvyko karas, įvyko dideli infliacijos, elektros kainų šuoliai. Žmonės turi visai kitų problemų, jie rūpinasi išgyvenimu, sveikatos, taikos klausimais“, – kalbėjo V. Matulaitis.
Jis atkreipė dėmesį ir kritikavo prastą referendumo reklaminę kampaniją, kurios, kaip įvertino pašnekovas, praktiškai nėra.
„Manau, kad mūsų rezultatai nebus tokie pat nesėkmingi, kaip kad buvo 2019 metais, bet daug prastesni“, – svarstė V. Matulaitis.
Pasigenda įdirbio
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Seime A. Bagdonas specialioje Delfi laidoje pabrėžė, jog užsiregistravusių balsuoti užsienio lietuvių skaičiai yra dešimtimis tūkstančių didesni nei 2019 metais.
Tuo tarpu Estijos lietuvis V. Matulaitis priminė, kad lietuvių diaspora užsienyje yra labai marga, užsienyje gyvenantys lietuviai turi skirtingus požiūrius, nuomones.
„Vieni labai aktyviai įsitraukia, kiti, bent jau aš jaučiu, jaučia labai daug nusivylimo po praėjusio referendumo – tolygiai didėjančio nusivylimo, žiūrint į tą vadiną kampaniją, jos nebuvimą Lietuvoje.
Nežinau, kaip diaspora balsuos, gal ji kažkiek ir balsuos, bet turime suprasti, kad šio referendumo sėkmė bus lemiama ne diasporos, ji bus nulemta Lietuvoje, kur yra didžiausias balsuojančių žmonių kiekis.
Šito referendumo kartelė yra tokia aukšta, kad ji turėtų prilygti tik 2003 metų referendumui dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES). <...>
Tada buvo specialiai pakeistas Referendumo įstatymas, kad jis galėtų vykti dvi dienas, biuleteniai buvo trimis kalbomis, buvo dalinami lipdukai, su kuriais galėjai eiti į prekybos centrą ir už 1 centą kažko įsigyti“, – priminė V. Matulaitis.
Jis taip pat pasakojo, jog tuometis Seimo pirmininkas aktyviai važinėjo po kaimus, susitikinėjo su žmonėmis.
„Visi aukščiausi valdžios pareigūnai tai darė, tai vyko ilgai ir intensyviai. <...> Tik tokiu atveju buvo užtikrinamas laimėjimas. Ir mes turime lygiai tokios pačios svorio kategorijos šiam referendumui. Tai, kaip manote, ar su tokiais neaiškumais, kurie dar yra likę, jis pavyks?“ – klausimą kėlė Delfi laidos pašnekovas V. Matulaitis.
Visgi parlamentaras A. Bagdonas teigė, tikintis, kad šis referendumas gali įvykti. Tik tam, pasak jo, reikia, kad per visą iki jo likusį laiką kiekvienas referendumą palaikantys žmogus dėtų maksimalias pastangas, kviečiant kitus ateiti ir palaikyti.
„Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio yra paskelbta referendumo rinkiminė kampanija, tokios ilgos jos niekada nebuvo. Pirma, mes susitikinėjome su visomis savivaldybėmis, yra patrauktas nevyriausybinis sektorius, šioje kampanijoje jie aktyviai dalyvauja, bet gal to viešai nesimato, tačiau tai vyksta.
Mes kaip parlamentarai taip pat važinėjame, susitikinėjame su trečiojo amžiaus universiteto žmonėmis, kurie yra ypatingai pilietiški, kuriems rinkimai kaip šventė. Tad su jais diskutuojant, praktiškai didžioji dauguma visada pritaria“, – apie naudojamas priemones specialioje Delfi laidoje pasakojo A. Bagdonas.
Ar galėtų būti paprastesnė formuluotė?
VU Teisės fakulteto mokslininkas J. Baltrimas aiškino, jog būtų sudėtinga kitaip išdėstyti referendumo formuluotę.
„Teisiškai ji yra labai tvarkinga. Priekaištų nelabai randu. Dėl aiškumo, nebent, galbūt (galima būtų) kažkiek pažaisti su šriftais, spalvomis, gal informacinę sekciją įdedant, kuri nebūtų biuletenio dalis“, – svarstė mokslininkas J. Butrimas.
Estijos lietuvis V. Matulaitis taip pat sakė, kad diasporos atstovai supranta, jog šis referendumas nebus sėkmingas, o organizuoti trečią po dviejų nesėkmių būtų „tiesiog beprotybė“.
„Tai reiškia, kad šia nesėkme mes blokuojame – arba ilgam atidedame, arba iš viso pakasame kažkur giliai pilietybės bylą. Todėl diasporos akimis šis eksperimentas yra tiesiog liūdnas“, – įžvalgomis dalijosi V. Matulaitis.
Seimo narys A. Bagdonas specialioje Delfi laidoje taip pat anonsavo, kad, jeigu referendumas gegužės 12 dieną visgi nepavyktų, jau gegužės 13 dieną žadami nauji veiksmai ir nauji būdai išspręsti šį klausimą.
