Žmogaus teisių gynimo organizacija sukritikavo Lietuvos pareigūnų veiksmus tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize. Ji siūlo sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

Vidaus reikalų ministerija taip pat išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog ataskaitoje tendencingai atspindėti tik vienos pusės nuomonė ir liudijimai, neįvertinas situacijos kontekstas.

„Neįvertintas pačios situacijos kontekstas, nes tai nėra šiaip migracijos procesai ir tai nėra karo pabėgėliai, kurie bėga nuo karo ir visai kiti mechanizmai įsijungia, tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė vidaus reikalų ministrė.

Atsakydama į organizacijos kritiką, kad migrantai užsieniečių registracijos centruose buvo laikomi siaubingomis sąlygomis, A. Bilotaitė teigė, jog staiga kilus jų antplūdžiui rasti tinkamos infrastruktūros buvo neįmanoma.

„Ekstremali situacija nulemia tai, kai toks didžiulis skaičius žmonių vienu metu Baltarusijos režimo pagalba pateko į Lietuvą, ir žinoma, tos infrastruktūros nebuvo, viską reikėjo sukurti ir tikrai nebuvo taip paprasta rasti vietas, buvo ir įvairūs pasipriešinimai parenkant tam tikras vietas“, – teigė ministrė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo teigimu pasieniečiai siekia pagerinti migrantų gyvenimo sąlygas, tačiau yra provokuojami.

„Nuolat siekta ir toliau siekiama gerinti migrantų gyvenimo sąlygas, užsieniečių registracijos centrų infrastruktūrą, užsieniečių maitinimą, tačiau „mainais į tai“ VSAT pareigūnai nuolat provokuojami, atvirai užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais ir pan.“, – ministerijos pranešime cituojamas R. Liubajevas.

A. Bilotaitės teigimu, ankstesnė prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistema suteikė galimybes piktnaudžiavimu.

„Ja tiesiog buvo labai lengva piktnaudžiauti, tokia su tam tikromis spragomis. Mes turėjome aiškiai pasakyti, kad mums reikia pokyčių, kad Baltarusijos režimo naudojami procesai nebūtų panaudoti prieš mus“, – sakė ministrė.

Tuo tarpu žmogaus teisių gynėjų organizacija teigia, kad Lietuvos institucijos netaikė tinkamo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo proceso, trukdė prieglobsčio prašytojams susipažinti su reikalingais įrodymais ir teisinės pagalbos sistemą įvertino kaip apgaulę.

A. Bilotaitė atmetė organizacijos kritiką, jog migrantų apgręžimas yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus.

„Procedūros veikia ir žmonės naudojasi tomis procedūromis, jos tikrai neprieštarauja ES reikalavimams“, – tvirtino ji.

Ataskaita rėmėsi duomenimis, gautais „Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais.

Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).

Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu penkiuose Lietuvos užsieniečių registracijos centruose gyvena apie 2 600 migrantų. Iš visų pateiktų prieglobsčio prašymų prieglobstį gavo 3-4 proc. užsieniečių. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją