– Ponia Bilotaite, kas šiuo metu svarbiausia jūsų vadovaujamai sistemai?
– Svarbiausias uždavinys yra gyvybių išsaugojimas. Šiandien Vyriausybėje buvo priimti sprendimai, susiję su tam tikrais judėjimo ribojimais, tam tikrų įstaigų darbo laiko ir jų lankymo ribojimais. Vidaus reikalų ministerijos užduotis – užtikrinti, kad jų būtų laikomąsi. Čia reikės ir mūsų policijos pareigūnų įsitraukimo, taip pat kitų institucijų. Mes pasirengę tai padaryti, jau teko penktadienį apie tai kalbėtis su viešąjį saugumą užtikrinančiomis institucijomis. Pirmadienį numatytas kitas posėdis, kuriame aptarsime, kaip galėtume skandžiai visa tai užtikrinti.
– Ponia Bilotaite, kas ir kaip galės palikti savivaldybę, kurioje gyvena?
– Žmonėms nebus leidžiama keliauti bet kokiu tikslu, turės būti aiškios priežastys. Tai turės būti susiję arba su darbo reikalais, arba su turimu nekilnojamuoju turtu kitoje savivaldybėje. Tai reikės pagrįsti. Noriu pabrėžti labai svarbų dalyką, susijusį su ribojimais. Norėtųsi ne gąsdinti baudimais, o skatinti žmones būti sąmoningais ir suprasti, kad mūsų supratimas ir susikaupimas šioje saituacijoje gali išgelbėti gyvybes.
– Suvokimas būtų gerai, bet turbūt norinčių keliauti per šventes bus labai daug, nepaisant ribojimų ir skatinimų būti sąmoningais. Ar galite paaiškinti, kaip tai veiks techniškai? Ar svarbiausiuose keliuose bus įrengti kontrolės postai, kaip jau buvo pavasarį, ar kažkokios kitokios priemonės?
– Taip, pavasarį turėjome praktikos, tie patys modeliai jau yra išbandyti. Žinoma, situacija dabar yra kitokia, nes ir sergančiųjų skaičius, ir pati dinamika yra labai didelė. Ir, žinoma, šventinis laikotarpis. Bet mūsų pareigūnai yra pasiruošę, turi įvairių altrenatyvų skirtingoms situacijoms, jei kažkas atsitiktų. Manau, pasirengimas tikrai bus. Stengsimės užtikrinti, kad būtų rimtis, susikaupimas. Ir ne per kažkokį baudimą, o per geranorišką supratimą, kad mes visi šiuo metu turime susikaupti ir siekti, kad pandemija būtų suvaldyta.
– Ponia Bilotaite, ilgas laikotarpis. Judėjimo ribojimai, bent jau preliminariai, gali užtrukti trumpiau, nei visas kitas karantino priemonių paketas. Bet vis dėlto jie tęsis ilgai, iki sausio 3 dienos. Sakėte, kad jau preliminariai tarėtės ir su policijos vadovybe. Kiek pareigūnų reikės, kaip tai atrodys? Ar policija turi tiek resursų? Atsižvelkime ir į tai, kad tai yra šventinis laikotarpis.
– Mes konkrečius dalykus aptarsime pirmadienį. O dėl pačių lėšų reikia pažymėti, kad nueinanti Vyriausybė kažkaip pamiršo ir nepaliko numatytų lėšų, kurios turėjo būti susijusios su ekstremalia situacija. Noriu patikinti, kad Vyriausybė supranta, kad tos lėšos yra reikalingos ir jos bus skiriamos. Suprantama, bus papildomo darbo ir už jį turės būti apmokėta.
– Praėjusį kartą aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos žmonės, kurie neatlygintinai ėjo atlikti pareigos. Ar šį kartą ketinate kreiptis ir į šaulius?
– Taip, bendradarbiavimas labai gerai pasiteisino. Sieksime, kad ta gera praktika vėl būtų panaudota. Taip kalbu ir apie būtinybę bendradarbiauti ir su kitomis institucijomis, negalima visko palikti vien tik mūsų policijos pareigūnams. Kalbėsimės, prašysime pagalbos ir kitų institucijų.
– Kreipiuosi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę. Pradėkime kalbėti apie tris vaikų grupes, bus aiškiau. Pirmiausia – ikimokyklinis ugdymas. Ar galite nupiešti vaizdą, kaip viskas atrodys nuo trečiadienio?
– Nuo trečiadienio vaizdas turėtų būti toks, kad ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas vyks nuotoliniu būdu išskyrus atvejus, jei tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu ir nėra galimybės užtikrinti vaikų priežiūrą namuose. Taip pat ir tiems vaikams, kuriems savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.
Iš esmės pereiname į nuotolinį ugdymą išskyrus atvejus, kai neįmanoma užtikrinti tėvų darbo nuotoliniu būdu. Turiu omenyje medikus, vidaus struktūrų darbuotojus, dirbačius pamainomis gamyklose ir pan. Tokiais atvejais savivaldybė privalo užtikrinti ugdymą ikimokyklinėse įstaigose.
– Kitaip tariant, darželiai veiks, tačiau jie priims tik tuos vaikus, kurių tėvai turės ką? Pažymas iš darbdavio ar prašymus? Kaip tai veiks?
– Spręsime pirmadienį su savivaldybėmis, kaip šį procesą padaryti paprastesnį. Bet iš esmės – taip. Darželius galės lankyti tik tie vaikai, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
– 1-4 klasių pradinukai. Jie visi eina atostogų iki pas sausio pabaigos?
– Taip. Jie visi eina atostogų.
– Ar pradinukai turės likti namuose vieni? Tėvai turės imti nedarbingumo pažymėjimus? Kaip veiks šis mechanizmas?
– Turbūt gali būti įvairių situacijų. Greičiausiai ir sausio 4 d. bus tam tikri sprendimai. Žiūrėsime, ką tik priėmėme sprendimus, diskutavome. Pirmadienį turime posėdžius, spręsime.
– Neturėjau galimybės pasitikrinti, ką numato Lietuvos teisės aktai. Jei neklystu, vaiką vieną namuose galima palikti nuo 10 metų amžiaus. Jei aš klystu, pataisykite mane, bet turbūt būtų nelegalu palikti pirmoką vieną visą dieną namuose?
– Taip, aš taip pat prisimenu, kad iki 10 metų amžiaus vaiko negalima palikti vieno namuose. Tikrai spręsime šiuos klausimus.
– Ministre, 5-12 klasės. Jie mokysis nuotoliniu būdu. Daug metu dirbate šioje sistemoje, daugiau aukštąjame moksle. Jūsų nuomone, kokių tai turės pasekmių vaikų žinioms, pasiekimams? O kalbant apie vyresnių klasių moksleivius – jų rezultatams egzaminuose?
– Bus įvairių situacijų. Vieniems vaikaims ir vienoms mokykloms sekasi geriau, kitiems prasčiau. Galvojame, kaip padėti tiems vaikams, kuriems sunkiau. Kalbėjau su kai kurių universitetų, kolegijų vadovais. Aptarėme, kaip galime padėti vyresnių klasių moksleiviams, kurie ruošiasi brandos egzaminams. Universitetai yra paruošę nuotolinius mokymus egzaminams pasirengti. Taip pat kreipsimės į mūsų universitetus prašydami padėti ir ieškosime kitų priemonių, kaip galima padėti ypač tiems vaikams, kuriems sunkiau sekasi mokytis nuotoliniu būdu.
– Kaip jūs pati manote, ar nebus apskritai prarasti mokslo metai?
– Tikrai tikuosi, kad nebus prarasti. Mokytojai, mokyklos įsivažiuoja, procesas vyksta geriau, nei vyko pavasarį. Labai tikiuosi, kad pavasarį turėsime kitokią situaciją ir grįšime į įprastas vėžes. Universitetuose, kitose aukštosiose mokyklose dabar tikrai daug problemų su praktikų atlikimu. Studentai negali atlikti praktikų laboratorinių darbų. Labai tikimės kad kovą, po Velykų, viskas grįš į įprastas vėžes ir galiam bus atsigriebti. Galvosime, galbūt kažkokie sprendimai bus priimti priklausomai nuo to, kiek tęsis ši situacija.
– Būtent apie juos norėjau klausti. Ankstesnis ministras Monkevičius kalbėjo, bet sprendimai nebuvo priimti. Buvo svarstoma apskritai atsisakyti baigiamųjų egzaminų, tiesiog palikti 12 klasės metinius įvertinimus kaip baigiamąjį rezultatą ir tiek. Jei šiemet ši situacija jau dabar akivaizdu, kad užsitęs, net jei karantinas truks iki sausio pabaigos. Ar būtumėt už tokį modelį?
– Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Manau, būtų labai gerai, jei turėtume galimybę normaliai užbaigti mokslo metus ir laikyti egzaminus. Tačiau tikrai matysime, kokia bus situacija. Jei visi būsime sąmoningi, ji bus tikrai geresnė.
– Ponia Bilotaite, jūs abi esate ne tik ministrės, bet ir Seimo narės. Jūsų nuomone, ar reikėtų kalbėti ir inicijuoti nepaprastosios padėties įvedimą ir kalbėti apie dar didesnius suvaržymus, komendato valandą? Nevadinkime jos komendanto valanda, galime vadinti ir rimties, susitelkimo ir pan. Ar reikėtų svarstyti dar didesnius ribojimus, kurie priklauso nuo parlamento kompetencijos?
– Mes matome skaičius, kad Lietuva pagal augimą ir susirgimų skaičių pirmauja. Aš labai tikiuosi ir tikiu mūsų visuomenės sąmoningumu, kad mes sugebėsime sustoti ir sustabdyti pandemijos plitimą ir be kažkokių dar griežtesnių priemonių. Kreipiuosi į visus, prašydama stabdyti savo socialinį gyvenimą, būti savo šeimose, kad mums nereikėtų tų griežtų priemonių. Aš tikiu mūsų žmonėmis, kad mes tai galim padaryti.
– Bet kalbant apie tai, kas yra Seimo kompetencijoje, ar reikėtų kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą ir galvoti apie dar didesnius ribojimus?
– Sprendimai turi būti padaryti greitai, todėl mes Vyriausybėje posėdžiavome sekmadienį ir juos padarėme. Labai tikuosi, kad jie duos efektą. Jei matysime, kad reikalingas didesnis pokytis, kad rezulatai ne tokie, kokių tikimės, matyt, reikės spręsti ir tai daryti.
– Ponia Bilotaite, kas šiuo metu jums kelia didžiausią nerimą kalbant apie vidaus reikalų sistemą ir tokį ilgą karantiną? Kur gali būti silpnosios vietos, kurias reikia kažkaip spręsti?
– Pirmiausia reikia galvoti apie pačių pareigūnų sveikatą ir tikėtis, kad mūsų pareigūnai šioje situacijoje liks sveiki ir galės vykdyti savo pareigas, nes jie kasdien susiduria su žmonėmis ir turi tikrai nemažai rizikas. Taip pat mums bus labai svarbu užtikrinti bendradarbiavimą su šauliais, kitomis institucijomis. Tikiuosi, kad mes visi bendrai, sutelkę pečius, sugebėsime susitvarkyti. Tam didelės įtakos turės ir pačios visuomenės susitelkimas, sąmoningumas.
– Ponia Šiugždiniene, pradinukų atostogos iki sausio pabaigos, nuotolinis darželinukų ugdymas, nuotolinis mokymas vyresniems mažų mažiausiai iki sausio pabaigos. Dėl ko jums labiausiai neramu, žvelgiant į visą sistemą?
– Neramu dėl to, kad tėvams bus sudėtinga suderinti darbą ir šeimos įsipareigojimus. Taip pat ir vaikučiams mes atidedame ugdymo procesą. Tikrai, nerimo yra dėl to, kaip seksis mūsų vaikams, kaip bus su ugdymo skirtumais, kurie šiandien ir taip yra dideli, kokia bus situacija po karantino. Tikiuosi, kad tai labai nepablogins situacijos. Noriu patikslinti, kad pagal pradinio ugdymo programą atostogos yra paskelbtos iki sausio 3 d.
– Atostogos iki sausio 3 d. ir po to jie turėtų pereitį į nuotolinį ugdymą?
–Taip.
– Jūs esate ir sporto ministrė, ne tik švietimo ir mokslo. Sporto klubai uždaryti, tačiau kas galės sportuoti, kam bus tai leidžiama karatino laikotarpiu?
– Sportuoti bus leidžiama tik aukšto meistriškumo sportininkams, bus leidžiamos tik aukšto meistriškumo sporto pratybos.
– O jei žmonės bėgioja parke, ar jie gali tai daryti?
– Taip, parke bėgioti galės, tik, žinoma, ne grupėmis.
– Taip, po vieną ar po du, jei jie yra šiemos nariai?
– Taip.
– Dar noriu kreiptis į vidaus reikalų ministrę. Jūsų nuomone, ar gali būti kažkokių pasipriešinimų iš profesinių sąjungų, kad tokio masto operacija bus vykdoma šventiniu laikotarpiu? Supraskime, kad yra Kalėdos, užtikrinti nejudėjimą tarp visų savivaldybių, o jų Lietuvoje 60, reikės milžiniškų pajėgų?
– Kalbėsime su visais, kalbėsime apie bendrą tikslą suvaldyti pandemiją Lietuvoje. Jau minėjau, kad esame suplanavę, jog už papildomą darbą turės būti atlyginta. Tačiau bet kokiu atveju suprantu, kad tas susitelkimas ir susitarimas, dialogas turi būti pirmiausia paaiškinant situaciją ir jos rimtumą. Tačiau manau, kad visi suprantame, visi matome skaičius. Padarysime, ką galime.