„Šiuo metu jau jie yra finišo linijoje, rengimo stadija jau eina į pabaigą ir tikimės, kad turėtume ateiti rudens sesijoje su šituo projektu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad tokia praktika yra taikoma ir šiuo metu, bet tai daroma jos kaip operacijų vadovės sprendimu, tačiau įtvirtinti ją įstatymu būtų „teisiškai teisingiau“.
„Šiuo metu tai jau veikia ir mes tą priemonę naudojame, tiktai mes manome, kad tai reikėtų įtvirtinti įstatymu, nes tiesiog būtų teisiškai teisingiau, kad tai būtų teisiškai reglamentuojama atskiru įstatymu ir tiesiog būtų aišku, kokie kriterijai yra, kokiom sąlygom šis mechanizmas gali įsijungti kaip tam tikra išimtis“, – kalbėjo ministrė.
Ji anksčiau yra sakiusi, jog teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.
A. Bilotaitė pabrėžė, jog ši praktika ir toliau būtų taikoma esant išimtiniais atvejais ir įstatyme būtų numatyta galimybė žmonėms, kurie iš tikrųjų bėga nuo karo ir kitų grėsmių, pateikti prieglobsčio prašymą.
Apgręžimą Lietuva pradėjo taikyti prieš metus, reaguodama į migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija ir apkaltinusi Minsko režimą jo organizavimu.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 11 tūkstančių.
Kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.
Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.