„Mūsų žinia – institucijos, tarnybos, kariuomenė yra pasiruošusios, geba dirbti profesionaliai ir gali atlaikyti bet kokius, sunkiausius, iššūkius, kurie gali kilti mūsų valstybei“, – žurnalistams po pratybų penktadienį teigė A. Bilotaitė.
Ji pažymėjo, kad pratybose buvo tikrinami 2 scenarijai – vienas susijęs su neteisėtais migrantais, antrasis – su diversine grupe ir situacijos suvaldymu.
„Vėliau turėsime šio plano aptarimą, kuris mums leis įsivertinti ir numatyti tam tikrus dalykus, ką galima toliau tobulinti ateityje ir užtikrinti didesnį saugumą“, – teigė A. Bilotaitė.
„Manau, kad pratybų etapus tęsime ateityje. Esame suplanavę, kad spalio mėnesį planuojame naują pratybų ciklą „Šventaragis“ ir jo metu tikrinsime nepaprastosios padėties valdymo procesus“, – pažymėjo ministrė.
Ji taip pat akcentavo, kad pratybose dalyvavo ne tik Lietuvos tarnybos, bet ir užsienio partneriai.
„Džiaugiuosi, kad šiandien pratybose dalyvauja mūsų užsienio partneriai, yra atstovai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, taip pat „Frontex“ kartu su mumis šiandien stebėjo pratybas. Mūsų – Baltijos šalių ir Lenkijos – bendradarbiavimas yra labai svarbus įvairiais lygmenimis, tiek pratybų organizavime, tiek pasirengime, tiek informacijos pasidalinime“, – pabrėžė A. Bilotaitė.
Anušauskas: situacija Baltarusijoje stabiliai nestabili, ji stebima
Taktines kariuomenės ir pasieniečių pratybas stebėjusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, Lietuvos institucijos stebi „Wagner“ samdinių grupuotės „Wagner“ buvimą Baltarusijoje ir mėginimus išvykti į Rusiją.
„Kas Baltarusijoje dabar vyksta su „Wagner“ grupuote, nauji duomenys neužilgo pradės mus pasiekti. Nes matosi pokyčiai, matosi fragmentavimasis, matosi mėginimai išvykti iš Baltarusijos į Rusiją“, – penktadienį po pratybų žurnalistams kalbėjo ministras.
„Visko yra, mes situaciją stebime atidžiai. Informacija gaunama ne tik iš mūsų institucijų, ne tik iš antro operatyvinio tarnybų departamento, bet ir iš mūsų partnerių. Tai, be abejonės, situacija yra stebima“, – teigė A. Anušauskas.
Anot krašto apsaugos ministro, situacija kaimyninėje šalyje yra „stabiliai nestabili“.
„(Situacija – ELTA) stabiliai nestabili, taip galima įvardinti. Tačiau tai leidžia mums ir prognozuoti būsimas situacijas, ir imtis adekvačių veiksmų“, – sakė A. Anušauskas.
Jo teigimu, Baltarusijos specialiosios tarnybos atidžiai stebi, kas vyksta pasienyje su Lietuva.
„Žinome, kad kita pusė labai atidžiai stebi kiekvieną krustelėjimą pasienyje, kiekvieną mūsų veiksmą ir, gali būti, pagal tai irgi derina savo veiksmus“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kalbėdamas apie samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino mirtį, pažymi, kad anksčiau ar vėliau jo vieta bus užimta. Anot ministro, ne J. Prigožino mirtis, o karas Ukrainoje daro įtaką Lietuvos saugumui.
„Kiekvienam žuvusiam prigožinui atsiras naujas prigožinas. Jo vieta gali būti užimta kitų asmenų, kitais pagrindais, galbūt kitais ryšiais susijusių su Rusijos gynybos ministerija“, – „Wagner“ grupuotė vado mirtį komentavo ministras.
Pasak jo, samdinių grupuotė yra pavojinga, tačiau bendrą Lietuvos saugumo situaciją diktuoja karas Ukrainoje.
„Mes daug kalbame apie šią grupuotę – taip, pavojinga, taip, paskelbta dalyje valstybių teroristine. Tačiau bendrą saugumo situaciją diktuoja karas Ukrainoje, ir visi kiti veiksmai yra su tuo susiję“, – kalbėjo A. Anušauskas.
ELTA primena, kad penktadienį Lietuvos pasienyje su Baltarusija vyko taktinės pratybos „Priedanga – 2023“ pagal atnaujintą Valstybės sienos apsaugos priedangos planą. Pratybose dalyvavo pasienio tarnyba ir kariuomenė. Taip pat, anot ministerijos, įtrauktos ir kitos vidaus reikalų sistemos tarnybos – antiteroristinių operacijų rinktinė ARAS, policijos atstovai ir viešojo saugumo tarnybos specialieji padaliniai.
Taktinių pratybų tikslas – patikrinti ir tobulinti pasieniečių ir Lietuvos kariuomenės sąveiką pagal neseniai atnaujintą Vyriausybės Valstybės sienos apsaugos priedangos planą, pažymi Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Liepos pradžioje Vyriausybė patvirtino atnaujinto Valstybės sienos apsaugos priedangos plano projektą. Anot VRM, Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai. Plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.
Pabrėžiama, kad Valstybės sienos apsaugos plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais ir, arba tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes Lietuvos nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.
Atnaujintą valstybės sienos apsaugos priedangos planą buvo tikimasi patvirtinti dar pernai rudenį, reaguojant į fizinio barjero su Baltarusija gadinimo atvejus.
ELTA primena, kad penktadienį Lietuvos pasienyje su Baltarusija vyko taktinės pratybos „Priedanga – 2023“ pagal atnaujintą Valstybės sienos apsaugos priedangos planą. Pratybose dalyvavo pasienio tarnyba ir kariuomenė. Taip pat, anot ministerijos, įtrauktos ir kitos vidaus reikalų sistemos tarnybos – antiteroristinių operacijų rinktinė ARAS, policijos atstovai ir viešojo saugumo tarnybos specialieji padaliniai.
Taktinių pratybų tikslas – patikrinti ir tobulinti pasieniečių ir Lietuvos kariuomenės sąveiką pagal neseniai atnaujintą Vyriausybės Valstybės sienos apsaugos priedangos planą, pažymi Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Liepos pradžioje Vyriausybė patvirtino atnaujinto Valstybės sienos apsaugos priedangos plano projektą. Anot VRM, Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai. Plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.
Pabrėžiama, kad Valstybės sienos apsaugos plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais ir, arba tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes Lietuvos nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.
Atnaujintą valstybės sienos apsaugos priedangos planą buvo tikimasi patvirtinti dar pernai rudenį, reaguojant į fizinio barjero su Baltarusija gadinimo atvejus.