Vis dėlto kai kurios profesinės sąjungos priešinasi reformai, sakydamos, kad bent jau Vilniuje ir Kaune ji nepasiteisins, o siekis sujungti reagavimo padalinius ir sukurti „universalų policininką“ gali paskatinti iki trečdalio pareigūnų palikti tarnybą.
Ministrė: siekiama, kad liktų geriausi
Kaip pranešė ministerija, A. Bilotaitės teigimu, Policijos departamentui inicijavus pertvarką, turi būti užtikrinta, kad tarnauti liktų geriausi ir profesionaliausi pareigūnai.
„Policijos pertvarka turi pasitarnauti didesniam visuomenės saugumui užtikrinti ir, žinoma, pačių pareigūnų motyvacijai didinti bei jų darbo sąlygoms gerinti. Diskutuodami ir tardamiesi su profesinėmis sąjungomis turime rasti naudingiausią – pareigūnams, policijos tarnybai ir visuomenei – sprendimą“, – per susitikimą teigė ministrė.
Policijos departamentas siūlo sujungti policijos įstaigas į vieną juridinį asmenį ir veiklą organizuoti penkių apygardų principu, atsižvelgiant į prokuratūros ir teisminių institucijų teritorinį išdėstymą.
Departamento vadovybės teigimu, pertvarka leis sutaupyti lėšų ir tuos pinigus panaudoti pareigūnų aprūpinimui ir algoms didinti, užtikrins operatyvesnį į pajėgų valdymą bei reagavimą į įvykius, o tai padidins gyventojų saugumą.
Trys reformos etapai
Policijos pertvarką siūloma įgyvendinti trimis etapais.
Pirmasis reformos etapas, dėl kurio, pasak ministerijos, diskusijų nekilo, jau įgyvendintas praėjusių metų spalio 1-ąją. Šiuo etapu visose policijos įstaigose centralizuotos administravimo funkcijos – dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų ir kitos.
Antruoju etapu siūloma specializuotas įstaigas pertvarkyti jas prijungiant prie Policijos departamento ir įsteigti šiuos naujus struktūrinius padalinius.
Trečiuoju etapu įvyktų policijos įstaigų sujungimas į vieną juridinį asmenį, teritorijos priežiūrą pavedant penkiems Policijos departamento padaliniams – apygardų vyriausiesiems policijos komisariatams.
Pagal departamento pateiktą informaciją, šiai reformai įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės. Darbuotojų mažinimas taip pat neplanuojamas, nors galimas kai kurių darbuotojų išėjimas savo noru, todėl tam prireiktų išeitinių kompensacijų.
Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad pertvarka gali paskatinti dalį pareigūnų išeiti iš tarnybos.
Profesinės sąjungos: universalus policininkas – ne išeitis
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas sako, kad kolegos Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje iš esmės pritaria reformai ir didelių problemų dėl jungimo neįžvelgia. Vis dėlto tam priešinasi Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga.
„Didžiausia grėsmė, kad pagal Policijos departamento vadovybės viziją ir planus, norima sujungti reagavimo padalinius: patrulių rinktinę, rinktinę „Vytis“, Kelių policiją ir Nusikalstamų veikų reagavimo skyrių į vieną valdybą. Tai reiškia, kad būtų jungtiniai ekipažai, kurie atvažiavę į įvykio vietą, darytų viską, nuo A iki Z: jei tai nusikalstama veika – pradėtų forminti ikiteisminį tyrimą, surinktų medžiagą, apklaustų liudytojus“, – BNS sakė Vilniaus miesto profesinės sąjungos vadovas Vladas Sanda.
Anot jo, patruliai, išdirbę 20–25 metus, „prievarta verčiami tapti tyrėjais, atlikti jiems per visą tarnybą nebūdingus veiksmus“, nors jie buvo rengti kitkam: turėjo reaguoti ir užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams, surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
V. Sandos teigimu, nuo tinkamai surinktos pirminės medžiagos, įrodymų, priklauso tolesnė tyrimo sėkmė.
„Norima padaryti universalų policininką, kad visi darytų viską. Lino Pernavo (buvusio policijos vadovo – BNS) padaryta reforma įrodė, kad universalus policininkas, kai pareigūnas daro viską, yra blogai“, – sakė jis.
Įspėja, kad gali išeiti trečdalis
Pasak V. Sandos, Lietuvoje, Policijos departamento teigimu, trūksta apie 1,5 tūkst. policijos pareigūnų, apie trečdalio jų – sostinėje, čia pareigūnams tenka dideli krūviai, o jei bus nurodyta vykdyti ir papildomas funkcijas, profsąjungos vadovo manymu, dalis jų pasitrauks į pensiją.
„Pareigūnai, turintys teisę į pensiją, gali pasinaudoti per reformą įteiktais lapeliais, susigundyti šešių mėnesių išeitine ir išeiti. Mūsų skaičiavimais, gali nubyrėti apie 30 proc. pareigūnų, o tai dar labiau padidins trūkumą, pakels krūvį dirbantiesiems“, – tvirtino profsąjungos atstovas.
Policijos pertvarka dar bus svarstoma Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo tobulinimo grupėje. Prieš priimant galutinius sprendimus ministrė A. Bilotaitė dar susitiks ir su pareigūnų profesinėmis sąjungomis, apskričių komisariatų vadovais bei savivaldybių asociacija.