Vyriausybė jau pritarė planui integruoti VST į policijos sistemą. Teliko sulaukti Seimo pritarimo ir ši idėja realybe taptų nuo 2024 m. kovo 1 d.
Tokia idėja gimė VRM, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė aiškina, esą tarnyba dabar silpna, dauguma funkcijų dubliuojasi su policija, todėl pokyčiai būtini. Be to, VST pagal planą liktų atskiru juridiniu asmeniu, būtų vadinama Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba ir išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Buvęs vadas planą kritikuoja
Po konflikto su A. Bilotaite iš VST vadovo pareigų pasitraukęs generolas R. Pocius įsitikinęs, kad šie ministerijos planai – sąmoningas veikimas prieš valstybę, siekiant sužlugdyti gerai veikiančią tarnybą.
„Matyt, įvyko staigių pasikeitimų valstybėje – Vidaus reikalų ministerija jau prisijungė Krašto apsaugos ministeriją (KAM) ir Lietuvos kariuomenę, kad teigia už juos, ar eilinį kartą meluoja? Dar visai neseniai VST buvo gavusi Lietuvos kariuomenės raštą ir KAM Generalinės inspekcijos išvadas, kad vienintelė VST vidaus reikalų sistemoje yra gerai pasirengusi ginti valstybę, ir vykdomas nuoseklus karinis, kovinis rengimas pagal kariuomenės ir VST Bendradarbiavimo planą. Taip pat vienintelės VST ginkluotė, kolektyvinė sauga, kitos gynybos priemonės, sprendimo priėmimo procesas sukurta pagal NATO standartus ir gali kokybiškai vykdyti Valstybės ginkluotos gynybos operacinį planą.
VRM teigia, kad VST sujungus su policija, bus geriau vykdomas karinis rengimas ir tarnyba bus geriau paruošta valstybės gynybai. Vėl retorinis klausimas, vėl staigūs pasikeitimai valstybėje – policija perėmė Lietuvos kariuomenės funkcijas ar ją jau irgi prisijungė ir užvaldė? Nenustebčiau, kad taip, matant, kaip policija uzurpuoja Lietuvos tarnybas, ir policijos vadovybės troškulį valdyti bei vadovauti viskam“, – tvirtina jis.
R. Pociaus teigimu, VST integracija į policijos sistemą prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.
„O kaip tarptautinė karo teisė, pasaulinės ir Europos sąjungos konvencijos, Nacionalinio saugumo ir gynybos koncepcija, Nacionalinio saugumo įstatymas ir strategija, Karo padėties įstatymas ir begalė kitų teisės normų, kurtų daugiau kaip tris dešimtmečius, – taip pat valdantiesiems negalioja kaip ir Lietuvos Konstitucija? Lietuva būtų pirmoji Valstybė pasaulyje, kur policininkai tampa kombatantais ir vykdo karinį rengimą, ar nusispjaut? Tai precedentas NATO ir Europos Sąjungai“, – teigia jis.
Pašnekovo nuomone, jei norima pokyčių, daug logiškiau būtų VST prijungti prie krašto apsaugos sistemos ir perduoti KAM atsakomybėn, nes, kalbant apie tarnybos funkcijas, ginkluotę, pajėgumus bei sprendimų priėmimo procesą, ji artimesnė kariuomenei.
„O kodėl gi KAM negalėtų malšinti riaušių kalėjimuose ir gatvėse valstybės viduje, vis tiek policija negabi susitvarkyti ir patiria krachą, turime pavyzdžių“, – kritikavo jis.
„Nerandu jokio valstybinio, sisteminio mąstymo ir požiūrio. Tai yra kvaila ir visiškai nekompetentinga, negalvojama apie valstybę ir žmonių saugumą. Negana to, policijos vadovų labai siauras mąstymas ir troškulys viską užvaldyti atves prie krizinių padarinių ir chaoso valstybėje, visiško tarnybų politikavimo ir Valstybės politikos reguliavimo, kas jau pasireiškia ir dabar. Tai pavojinga riba ir grėsmė valstybei.
VRM, Vyriausybės, policijos vadovybės veikla labai rimtai turėtų susidomėti specialiosios tarnybos (bet dabar jos užsiėmusios pasiaiškinimais tiems patiems) ir neleisti vykti tokiems procesams. Tai yra veikimas prieš valstybę, ir būsimoji valdžia tikrai turėtų grįžti prie šių asmenų atsakomybės“, – pridūrė jis.
Viską planuoja keisti
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas taip pat nepritaria VRM planui ir tvirtina, kad visa tai – tik asmeninės įžeistos A. Bilotaitės ambicijos dėl konflikto su R. Pociumi.
„Komitete VST sunaikinimą svarstome jau ne vieną mėnesį. Turint mintyje karą Ukrainoje, akivaizdu, kad išorės grėsmės gali labai greitai persikelti į šalies vidų. Mes modernizavome, stiprinome šią tarnybą ir viskas staiga pasikeitė, kai Bilotaitė susipyko su generolu Pociumi. O susipyko dėl to, kad policija nesusitvarkė su riaušėmis prie Seimo, teko atitraukti VST pajėgas nuo valstybės sienos, jog jie padarytų tvarką. Dėl to VST prijungimo prie policijos ir ginkluotųjų pajėgų silpninimo mes (NSGK) iki šiol negauname jokio atsakymo nei iš VRM, nei iš policijos“, – teigia jis.
D. Gaižausko teigimu, VST parengė ir išsiuntė raštą Seimui, Vyriausybei ir prezidentūrai, jame dėstoma, kad prijungus VST prie policijos bus pažeistos pasaulinės konvencijos.
Pasak Seimo nario, kadangi artėjantys rinkimai nežada nieko gero valdančiajai daugumai, net jei VST dabar bus sunaikinta, kitąmet ji būtų atkurta.
„Įsivaizduokit, kad šalyje epidemija, maras ir kitos bėdos, o sveikatos apsaugos ministras ima ir uždaro visus chirurgijos skyrius“, – ironizavo parlamentaras.
Kritiką atmetė
Delfi kreipėsi į Lietuvos kariuomenę su klausimais, kaip jie vertina VST pertvarką, bet atsakymų nesulaukė.
VRM atmetė kritiką, esą VST prijungimas prie policijos susilpnins krašto apsaugos sistemą (KAS). Be to, atsakyme į Delfi klausimus jie dėstė, kad KAM atstovai dalyvavo darbo grupėje dėl VST pertvarkos ir pokyčiams pritarė.
„Kadangi VST yra ginkluotųjų pajėgų dalis, KAS (Krašto apsaugos sistema) atstovų tikslas buvo vertinti galimą VST pertvarką per valstybės ginkluotos gynybos prizmę.
Ginkluotąsias pajėgas sudarančių VST institucijų užduočių pobūdis karo metu yra panašus į taikos meto. KAS svarbu, kad pertvarkant VST būtų ir toliau užtikrinamas šių užduočių vykdymas.
Krašto apsaugos ministerija susipažino su Vidaus reikalų ministerijos pateiktu įstatymų projektų paketu, kuriuo siekiama sudaryti teisines prielaidas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir policijos veiklai tobulinti, ir informavo, kad neprieštarauja siūlomiems pakeitimams“, – rašoma atsakyme.
VRM taip pat aiškino, kad, KAM ir Lietuvos kariuomenės vertinimu, pertvarkius VST, valstybės ginkluota gynyba nenukentėtų, priešingai, tikimasi, kad VST pertvarkos metu bus skirtas papildomas dėmesys VST pasirengimui veikti karo metu.
„KAM ir LK vertinimu, pertvarkius VST valstybės ginkluota gynyba nenukentėtų, priešingai, tikimasi, kad VST pertvarkos metu bus skirtas papildomas dėmesys VST pasirengimui veikti karo metu.
Pagal Ženevos konvencijos Papildomą protokolą išimtis gali būti nustatyta valstybės teisės aktuose.
Pabrėžtina, kad VST į policiją būtų integruota kaip savarankiškas, juridinio asmens statusą turintis specializuotas policijos padalinys“, – buvo rašoma ankstesniame ministerijos komentare.
Pertvarka numatoma, kad VST liktų ginkluotųjų pajėgų dalimi
VRM sudaryta darbo grupė, atlikusi VST veiklos auditą, funkcijų peržiūrą, viešai pristatė siūlymus tarnybą integruoti į policijos sudėtį. Darbo grupė siūlo šį jungimą atlikti, numatant, kad VST karo padėties atveju išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų.
Kiek anksčiau surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, skelbė nustačiusi tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą.
Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.