Mokslininkas įvertino apsaugos priemones, kaukių apsaugą, atsakė, kaip reiktų elgtis su į namus parsineštais produktais, taip pat, profesoriaus teigimu, be kaukės viešumoje būti yra tiesiog neatsakinga, nes viruso dalelės gali būti išnešiotos dešimčių metrų atstumu.
Kaukės – būtinos
Laidos pradžioje mokslininkas daugiau papasakojo apie kaukes. Anot jo, net neabejojama, kad jos yra reikalingos ir gali būti tarsi barjeras, kuris neleis virusui patekti į organizmą.
„Žinote, kol kas mes rimtų mokslinių tyrimų neturime, mes nežinome labai tikslių epidemiologinių skaičių, tačiau jau turime nemažai patirties stebint kitų šalių patirtį, kaip jie elgiasi, koks buvo viruso plitimas, kada ir koks buvo įvestas karantinas.
Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad kaukės padeda, jų veikimas yra keleriopas, net paprasta skarelė tikrai padeda. Nėra jokio metodo, kuris mums tikrai 100 proc. garantuotų, kad neužsikrėsime, tačiau bet kokie barjerai, tiek veido skydas, respiratoriai ir kaukės tikrai padeda“, – laidoje sako mokslininkas.
Mokslininkas taip pat atsakė, nuo ko priklauso viruso plitimas.
„Viruso užsikrėtimas priklauso nuo daugelio veiksnių – kiek to viruso generuojasi, kiek yra viruso dalelių. Jeigu žmogus čiaudo ir su tuo aerozoliu paskleidžia tuose lašeliuose didžiulį viruso kiekį, tai yra skaičiuojama, kad maždaug penktą ar septintą, dešimtą dienomis nuo infekcijos pradžios to viruso koncentracija yra didžiausia, jis labiausiai bando plisti. Poveikis yra daug didesnis ir tikrai galima gauti didžiulę koncentraciją. O kitu atveju galbūt žmogus pamatė labai nedidelį viruso kiekį, bet jo imuninė sistema jį apgynė, jo imunitetas po truputį pradeda atstovėti, nors yra labai daug galimų variantų, todėl nesinori per daug spekuliuoti“, – tikina profesorius.
Viruso dalelės gali plisti dešimčių metrų atstumu
Paklausus, ar iš tiesų čiaudėjimas ir kosėjimas yra toks pavojingas, profesorius patikino, kad čiaudėjimas yra tarsi patranka, kurios dalelės gali plisti dešimties metrų atstumu.
„Jeigu žmogus dėvi kaukę, skarelę, jis jau padaro didžiulę kliūtį lašelių išlikimui. Įsivaizduokite – čiaudėjimas yra kaip patranka, lašeliai išlekia trejų metrų atstumu, o tikėtina, kad net ir už dešimties metrų jų dar gali būti. Čia priklauso nuo skirtingų aplinkybių, pavyzdžiui, nuo vėjo arba per kiek laiko tie lašeliai gali nusėsti. Įsivaizduoti galime, kad net ir parke būnant, jeigu pavėjui, tai ir už dešimčių metrų tie lašeliai gali pasiekti“, – sako D.Matulis.
Jis taip pat patikino, kad dalelių gali likti aplinkoje net kelias valandas. „Tikrai yra galimybė kelias valandas tų dalelių įkvėpti, tačiau mums visada svarbu galvoti logiškai – lėktuvu skristi yra pavojinga, automobiliu važiuoti yra taip pat pavojinga, į gatvę išeiti yra pavojinga, tai mes galvokime praktiškai, jeigu yra tam tikras pavojaus lygmuo, mes imamės tam tikrų apsaugos priemonių. Mums nebūtina išeiti su kosminiu skafandru, mums užtenka tik šiek tiek sumažinti ir padaryti tam tikrus barjerus, tuomet sumažiname galimybes virusui peršokti ir jau epidemiologijoje matosi labai didelis poveikis.“
Keisti kaukes kas 3 dienas
Kalbėdamas apie kaukes, profesorius pabrėžė, kad geriausia turėti bent kelias ir jas keisti.
„Geriausia, kad kaukes galėtume keisti kiekvieną dieną, ir tada įsivaizduojame, kad ant jų išorinės pusės gali būti lašelių, mes tada sulenkiame kaukę ir išmetame neliesdami išorinės pusės, tačiau akivaizdu, kad kaukių trūks. Geriausia turėti kelias ir jas keisti“, – aiškino mokslininkas.
„Maždaug po 3 dienų ant kaukių nebeturėtų likti gyvų viruso dalelių, kurios galėtų infekuoti“, –patikslino mokslininkas.
Dezinfekuojant nereikėtų persistengti, tačiau grįžus namo iš lauko, tai padaryti labai svarbu.
„Dezinfekcija turėtų vykti, bet ji neturėtų būti per dažna. Aš sakyčiau, kad grįžus iš parduotuvės reikėtų būtinai nusiplauti rankas, grįžus iš bet kur reikia nusiplauti“, – sako mokslininkas.
Taip pat, anot jo, labai svarbu grįžus namo stengti kuo greičiau nusiimti vienkartines pirštines ir nusiplauti rankas, stengtis neliesti jokių paviršių. Pašnekovo teigimu, net ir paprasčiausias lifto mygtukas gali užkrėsti žmogų. Tačiau tai priklauso nuo laiko.
„Jeigu žmogus, kuris ką tik nusičiaudėjo ir savo nešvariomis rankomis lietė mygtuką, tai tuo metu, jeigu palietei, tai svarbiausia, kad nepasikrapštytum akių, veido. Svarbu grįžus namo neliesti rankenų, jeigu palietei čiaupą – jį nuplauti su muilu. 20-30 sekundžių paprasto muilo ir virusui yra šakės“, – tikina D.Matulis.
Ką daryti su parsineštais pirkiniais?
Anot profesoriaus, labai svarbu, kad iš parduotuvės parsineštus daiktus nušluostytume ir dezinfekuotume, arba paliktume juos padėtus bent vienai dienai. Tuomet, pašnekovo teigimu, virusas turėtų suirti.
„Aš paminėčiau tokias taisykles: įsivaizduokime blogiausia, kad kažkas, užsikrėtęs savo nešvariomis rankomis, lietė maišelius ir po penkių minučių jūs jį paėmėte, įsidėjote pas save. Jūs galite užsikrėsti virusu, jeigu jūs gana greitai po to tą virusą įsinešime į burną, akis ar nosį. To reiktų labai vengti. Jeigu būsite su kauke, ji blokuos jūsų judesius, kai jie nevalingi. Ji tai užblokuos ir tada pastebėsite“, – sako D.Matulis.
Tiesa, apie šį virusą net ir mokslininkai dar tikrai neturi visų atsakymų, todėl gali būti, kad ateityje rekomendacijos keisis ir paaiškės, kad virusas išliks gerokai ilgiau.
„O kalbant jau apie parsineštus daiktus, tai aš sakyčiau, kad galima galvoti apie tai, kad juos reiktų apvalyti su dezinfekciniu skysčiu, tačiau jeigu yra įmanoma, jeigu tas pakuotes galima palikti vienai ar dviem dienom, tada yra tikėtina, kad tas virusas tikrais žus. Vis tiek šiuo metu apsiperkame šiek tiek didesniais kiekiais ir elgesniam laikui, tai tiesiog reiktų išsidėstyti produktus ir po dienos turėtų būti saugu. Žinoma, rekomendacijos gali pasikeisti, galbūt matysime, kad virusas ir daug ilgiau išbūna“, – sako biochemikas.
Ką daryti su batais ir drabužiais?
Paklausus, kaip elgtis su batais ir drabužiais, pašnekovas tikino, kad batus laikyti viešoje laiptinėje nėra saugu, tačiau jeigu turite privačią erdvę, tuomet veikiausiai tai nėra pavojinga.
„Jeigu tai yra privati erdvė, žinoma, kad aš nusiimčiau tuos batus ir palikčiau terasoje. Bet jeigu batai yra padėti viešoje laiptinėje, galbūt ir nepalikčiau jų, gal eidamas kas juos apkosės, ten nėra labai saugu. Ir taip pat svarbu paminėti, kad jeigu jūs buvote išėjęs iki parduotuvės ir grįžote atgal tuos kelis šimtus metrų, veikiausiai jūs nutrynėte tuos virusus, bet visko gali būti – gali būti ant rūbų, bet laikas virusui yra gyvybinis dalykas. Jam reikia greitai papulti pas kitą žmogų, tik tada jis dauginasi, o gamtoje jis paprastai neišsilaiko labai ilgai“, – aiškino profesorius.
Apie mirtingumą
Daugelis žmonių vis dar įsivaizduoja, kad šis virusas pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau taip nėra.
„Tikrai negalime sakyti, kad jauni žmonės nemiršta. Tikrai yra mirusių jaunų, nuostabių žmonių ir yra nepaprastai gaila, tačiau lygiai taip pat gaila vyresnių. Žmonės sunkiai perneša virusą, yra dideli skausmai, tai nėra nekalti skausmai. Daugelis dar galvoja, kad šis virusas yra panašus į gripą, tačiau tai yra visai kitoks virusas“, – aiškina jis.
Paklausus, kiek galėtų trukti karantinas Lietuvoje, mokslininkas aiškina, kad karantino pabaiga turėtų vykti palaipsniui.
„Šiandien žiūrėjau kreives, bandžiau žiūrėti į pasaulio šalių statistiką, ir taip atrodo, kad mes gal apie mėnesį atsiliekame nuo Kinijos, nuo to, kaip jiems vyko. Skaičiuokime, kada jie įsivedė karantiną ir jiems prireikė maždaug mėnesio ar dviejų mėnesių įveikimui, tai mes galime spėlioti, kad gegužės vidury – dar ne, tačiau, manau, kad karantino pabaiga turėtų vykti palaipsniui, iš pradžių bus leista viena veikla, po to už dviejų savaičių dar daugiau“, – laidoje sakė profesorius.