„Senatoriai puikiai supranta tai, kad mums reikia naujos gynybos ir atgrasymo architektūros Rytų flange. Tą supranta iš esmės tiek respublikonai, tiek demokratai, bet natūralu, kad sprendimai NATO priimami kalbantis visoms NATO narėms“, – lankydamasis JAV Delfi komentavo komiteto vadovas.
L. Kasčiūnas teigė, kad yra manančių, jog reikia palaukti ir pažiūrėti, kokia Rusija bus po karo – galbūt ji bus struktūriškai taip nusilpusi, kad mums tiesiog jau nereikės naujos gynybos ir atgrasymo architektūros.
„Manau, kad tai klaidingas požiūris. Manau, kad tai išvis neteisingas klausimų ir prielaidų kėlimas. Galvoti reikia taip, kad ukrainiečiai tiesiog mums laimi laiko pasiruošti ir mes turime ateiti su nauja kokybe Rytų flange. Pirmiausia kalbu apie priešakinės gynybos principą“, – sakė parlamentaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad visgi svarbus ir resursų klausimas – Vakarų strateginis planavimas bei resursai nėra Šaltojo karo dvasioje.
„Iš esmės, kas mums svarbiausia, tai kad tame NATO viršūnių susitikime mes gautume tekstą su išvada, jog augimas iki brigados taikos metu yra geras ir svarbus galimas žingsnis, ir kad tai atvertų mums galimybę kalbėtis su šalimis, kurios turi resursų bei nori prisidėti per dvišalius, trišalius ir kitus ryšius – NATO rėmuose augti nuo bataliono iki brigados“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
„Esmė yra turėti laisvas rankas tartis su valstybėmis, kurios turi resursą ir norą, susikurti naują gynybos ir atgrasymo architektūrą“, – tęsė jis.
Politiko teigimu, reikia keisti ir pačią atgrasymo koncepciją – iš atgrasymo per baudimą į atgrasymo per bet kokių intencijų išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį paneigimą.
„Tai reiškia, kad mes ant linijos turime būti pajėgūs kautis, brigada yra tas mažiausias vienetas, kuris gali jau savarankiškai kautis. Galėtume modeliuoti, kad su vokiečiais galėtume dirbti ant to brigados augimo, bet tam reikia, jog NATO sprendimas atidarytų galimybę tai daryti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Tuo pačiu metu būtent Vokietijoje, kartu su kolega Gintautu Palucku, lankėsi kita NSGK narė – socialdemokratė Dovilė Šakalienė, kuri patvirtino, kad vokiečiai pritartų pajėgumų Lietuvoje stiprinimui.
„Šiandien aktualiausia, ar mes gausime vokiečių brigadą, nes brigada yra mažiausias karinis vienetas, kuris realiai gali kovoti ir tai nėra politinės deklaracijos. Taip, brigadą mes gausime“, – po susitikimų su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht ir kitais politikais savo įraše feisbuke sakė D. Šakalienė.
„Jei būsime pakviesti dislokuoti pajėgas Lietuvoje, mes atvyksime“, – Ch. Lambrecht citavo D. Šakalienė.
„Patvirtinau, kad mes to tikrai norime – šiuo atveju nesvarbu, kad esame opozicijoje.
Vieninteliai namų darbai mums – sutvarkyta priimančiosios šalies parama, pilnai parengta infrastruktūra (viešai negaliu rašyti detalių, bet darbo daug)“, – feisbuke rašė Seimo narė.
L. Kasčiūno vertinimu, esame pakeliui link tokių sprendimų.
„Yra tokių tendencijų, kurios neramina diskusijose dėl to „Palaukime ir pažiūrėkime, neeskaluokime“, bet manau, kad vis tiek turėsime mūsų regioną pastiprinančių daug formuluočių ir po to prasidės sudėtingas darbas.
Brigada neatsiras rytoj, net ir po NATO viršūnių susitikimo per metus neatsiras, bet jei judėsime, galime per 2-3 metus tai pasiekti. Link to judame“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Jis antrino D. Šakalienei, kad Vokietijos pozicija šiuo klausimu yra labai pozityvi ir teigiama.
„Tai yra valstybė, kuri investuos į gynybą. Tai didžiausia sausumos pajėgas turinti valstybė Europoje ir jų lyderystė šioje vietoje akivaizdi. Vokiečiai yra daugiašalininkai, tai reiškia, kad labai svarbus supratimas visoje NATO, kad taip galime daryti. Jei tokį sprendimą randame NATO viduje, tai su vokiečiais tikrai galime dirbti bei augti kartu“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras pasakojo, kad delegacija buvo susitikusi su senatoriumi Lindsay Graham.
„Jis pradėjo susitikimą nuo to, kad žino mūsų Seimo rezoliuciją, kuria mes pripažinome Rusiją teroristine šalimi ir daro analogišką dokumentą JAV Kongrese. Tai ne tik gavome gerų žodžių už drąsą, bet ir gerą pavyzdį. Gal ir neblogą veiksmą esame padarę“, – pasidžiaugė L. Kasčiūnas.
Seimo nariai JAV susitiko ir su lietuviu senatoriumi Ričardu Džozefu Durbinu, kuris po to apie tai ir apie Lietuvos indelį į krašto apsaugą kalbėjo JAV Senate. Kalbos vaizdo įrašą savo feisbuke dalijosi delegacijos atstovas Lukas Savickas.
„Yra keliai, niekur nedingę: NATO augimas iki brigados, oro policijos misijos transformacija į oro gynybą, pasiruošimas priimti diviziją. Šalia to mes kalbame apie nuolatinį amerikiečių buvimą Lietuvoje, – kad tas besirotuojantis, Lietuvoje esantis batalionas ir toliau būtų be pertraukų čia“, – sakė L. Kasčiūnas.
Erdogano grasinimus vertina kaip derybinę poziciją
Politikas teigė, kad amerikiečiai Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pareiškimą, neva jis nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, vertina kaip serybinį.
„Visi supranta, kad jis yra derybininkas, kuris labai aiškiai ir konkrečiai vardija užkulisiuose, ko jis norėtų. Aš manau, kad formulė (sutarimui) bus atrasta. Nemanau, kad tai yra tas veto, kuris nenugalimas“, – sakė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, JAV pasinaudos savo įtaka, kad pakeistų Turkijos prezidento retoriką.
„Aš manau, kad turėsime tam tikrų sprendimų. Kaip tik šiomis dienomis Vašingtone buvo Suomijos prezidentas, Švedijos premjerė ir Turkijos užsienio reikalų ministras, kuris, matyt, atvažiavo derėtis“, – pastebėjo Seimo narys.
Amerikiečiai, pasak jo, akcentuoja, kad švedų ir suomių apsisprendimą Senatas ratifikuos greitai ir nesudėtingai.
„Tai yra labai geras postūmis mūsų saugumui, bet tai nėra žaidimo keitėjas, kuris eliminuotų dabartines mums esančias grėsmes tiek Baltarusijoje, tiek Kalinignrado srityje bei apskritai Rusijos Federacijoje“, – priminė L. Kasčiūnas, kuris patikino, kad apie tai kalbėjo ir su politikais JAV.
Į JAV vyko L. Kasčiūnas, buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Demokratų sąjungos narys L. Savickas ir „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis.