Nors jau ir prasidėjo kalendorinė vasara, tačiau jos pirmoji diena buvo šiek tiek lietinga. Ar vasara jau iš tikrųjų atkeliavo ir niekur nebeiškeliaus, ar vis dėlto reikia skubėti džiaugtis?
„Atkeliavo tik ta kalendorinė vasara, o metereologinė kol kas dar nėra atkeliavusi. Jeigu žiūrėtume bendrai į birželio mėnesio prognozę ir iki tiek, kiek galime žvelgti, kad tos prognozės būtų patikimos, (…) pagal dabartines tendencijas birželis numatomas pakankamai įprastas daugiametėms normoms.
Tos įprastos normos, kad birželio vidutinė temperatūra yra 15, 9 laipsnio. Ko gero, reiktų prisiminti du paskutinius birželius (2019 m. ir 2020 m.), kurie pas mus buvo labai šilti. 2019 m. birželis buvo pats šilčiausias nuo praeito amžiaus vidurio, o praeitų metų – antras pagal šiltumą.“
Pasak jo, taip nebus, kaip buvo pernai ir užpernai, nes tai buvo labai šilti birželio mėnesiai, o dabar reikia laukti Lietuvai įprastesnio.
Paklausus D. Valiuko, ar normalu, kad gegužė buvo tokia drėgna po šių metų sniegingos žiemos, jis sakė, kad to normalumo praėjusį mėnesį nelabai buvo.
„Ji buvo ir vėsesnė, ir labai lietinga. Dar turime patvirtinti duomenis, bet gegužės mėnuo arba taps pačiu lietingiausiu, arba vienu iš lietingiausių nuo praeito amžiaus vidurio. Kritulių kiekis gegužę buvo labai didelis ir buvo lietingi visi dešimtadieniai.
Kai kuriose vietovėse kritulių kiekis net dvigubai viršijo tas įprastines mėnesio normas ir buvo atvejų, kai per keletą dienų iškrito viso mėnesio norma. Tai kritulių buvo daug bevei visoje Lietuvoje, bet tas pasiskirstymas buvo pakankamai netolygus.“
Klimatologas sakė, kad rytinė ir centrinė Lietuva tų kritulių gavo labai daug, o vakarinė arba labiau šiaurės vakarinė Lietuva tų kritulių gavo kur kas mažiau.
„Toks netolygus pasiskirstymas išliko, bet jeigu šnekėtume apie Lietuvą kaip apie bendrą vienetą, tai tų kritulių iš tiesų buvo labai daug.“
Pasiteiravus D. Valiuko, ar gamtai tokia didelė drėgmė yra geras dalykas, jis sakė, kad didžiulis kritulių kiekis iš vienos pusės yra palankus gruntiniams vandenims ir hidrologijai, pavyzdžiui, buvo labai nusekusios upės, bet žemės ūkio darbus kai kuriuose rajonuose tikrai apsunkino.
„Kai didelis kritulių kiekis, tie darbai sustoja, bet čia reiktų prisiminti ir tai, kad buvo vėsi gegužė ir vėlesnės vegetacijos laikotarpis, tai tie procesai nebuvo įsibėgėję, nebuvo augalai pradėję augti, kad jie paskui būtų užlieti. Tai tarsi buvo šiokia tokia kompensacija, kad nebuvo tų procesų įsibėgėjimo. Taigi, gamtai gerai, bet žemės ūkiui – ne taip.“
Vis dėlto jis pabrėžė, kad gegužė iš tikrųjų buvo vėsesnė palyginus su tuo, kokia būna įprastai, tačiau birželis bus artimas daugiametėms normos, todėl negalima sakyti, kad jis bus vėsesnis.
„Bus toks labiau įprastas, bet ne toks šiltas, kaip būdavo pernai ar užpernai. Šalnų, ko gero, birželio pradžioje dar kartais būna. Jeigu mes apskritai žiūrėtume, kokių būna temperatūros kontrastų birželį, tai taip, yra buvę, kad birželio pirmą dieną buvo -2,8 laipsniai. Tai buvo pakankamai seniai, 1976 m.
Kita vertus, birželį gali būti ir daugiau nei 30 laipsnių. Tikrai dideli kontrastai, bet tokio šalto, vėsesnio oro dar pasitaiko, ypač pirmosiomis birželio dienomis, bet šalnos Lietuvai labiau būdingos gegužės mėnesį.“