Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas pirmą kartą po devynerių metų pertraukos kelti bazinį dydį, nuo kurio priklauso politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algos, praėjusią savaitę tyliai dingo iš Ministrų kabineto pasitarimo darbotvarkės. Kaip DELFI sakė SADM Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura, prie šio klausimo ketinama grįžti rudenį.
Atidėtame projekte siūloma pareiginės algos bazinį dydį, dabar siekiantį 130,5 euro, ateinančiais 2018 metais didinti iki 132 eurų. Baziniam dydžiui išaugus 1,5 euro, nuo jo priklausančių kategorijų atlyginimai didėtų maždaug 1,12 proc. – nuo kelių iki keliasdešimt eurų.
Biudžetininkų atstovai reikalauja, kad bazinis dydis būtų keliamas ne 1,5 euro, bet ne mažiau kaip 7,5 euro, ir priartėtų prie sumos, galiojusios iki pastarojo sumažinimo 2009 metais – tada bazinis dydis sudarė 138 eurus.
Tarnautojai jaučiasi nusivylę
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė DELFI teigė mananti, kad žmonės, dirbantys valstybei, yra tiesiog piktybiškai ignoruojami.
„Esu labai nusivylusi. Galvoju taip: jeigu tampi valdžia, tai brangink ne savo vietą, bet suteiktą galimybę pateikti Lietuvos žmonėms geresnius sprendimus, sukurti jiems geresnį gyvenimą. Tačiau politikai ateina tik valdyti, o pastaruoju metu – tik drausti, mažinti, atimti“, – nusivylimo neslėpė ji.
Pasak profsąjungos lyderės, Lietuvoje gajus mitas, esą valstybės tarnyboje atlyginimai geri, o privačiame sektoriuje – labai maži ir sunkiai uždirbami. „Nieko panašaus! Pagalvokite: 2009-aisiais atlyginimai buvo sumažinti, nuo tada praėjo beveik dešimt metų, išgyvenome infliaciją, žiauriai augo kainos, o biudžetiniam sektoriui – ne tik valstybės tarnautojams, bet ir policininkams, mokytojams, socialiniams darbuotojams – atlyginimų atžvilgiu niekas nepasikeitė“, – kalbėjo I. Petraitienė.
Jos teigimu, šiuo metu biudžetiniame sektoriuje dirbantys žmonės, ypač jaunos šeimos, kurių darbo stažas nėra didelis, sunkiai suduria galą su galu. Darbą valstybės tarnyboje pradedantiems žmonėms paprastai suteikiama pati žemiausia kategorija, tad esant dabartiniam baziniam dydžiui, atlyginimas nesiekia net 400 eurų.
„Pagalvokite – dirba jaunas žmogus biudžetiniame sektoriuje, turi šeimą, mažų vaikų, ima paskolą, nusiperka būstą, o tada mato, kad nebegali sudurti galo su galu. Pinigų viskam reikia, kainos kyla, o atlyginimas nedidėja. Ką daryti tiems, kurie pasiėmė paskolas dar iki 2009 metų, tikėdami pažadais dėl valstybės tarnybos stabilumo, užtikrinimais, kad didėjant stažui pajamos kas keleri metai kils, paskaičiavę, jog po tų kelerių metų šeimos gyvenimas gal kiek lengvės, o čia paėmė – ir nubraukė atlyginimą“, – dėstė profsąjungos atstovė.
I.Petraitienė aiškino, kad esant tokiai situacijai, į valstybės tarnybą žmonės nebesiveržia, tuo labiau, kad reikalavimų kartelė yra labai pakelta. „Valstybėje nėra vieningos pozicijos, kad reikėtų susirūpinti, kas dirbs valstybės tarnyboje. Juk jau veža kai kuriose srityse darbuotojus iš užsienio – tuoj ir į valstybės tarnybą reikės vežti“, – svarstė ji.
Sprendimo dėl nacionalinio sutarimo nesulaukia
Kaip DELFI aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovas Artūras Černiauskas, pateikto SADM siūlymo dėl bazinio dydžio kėlimo 1,5 euro jo atstovaujama organizacija nelaiko didinimu. „Vienas mūsų reikalavimų – bazinio dydžio atstatymas į prieškrizinį lygį. Tik tada būtų galima kalbėti apie atlyginimų kėlimą“, – teigė jis.
Pasak A. Černiausko, net sutarus dėl 132 eurų bazinio dydžio nustatymo, toks didinimas reikštų, jog atlyginimai realiai pakiltų vos keliais ar keliomis dešimtimis eurų. „Tiems, kurie „ant popieriaus“ gauna, tarkime, 1300 eurų, pajamos augtų 15 eurų, neatskaičius mokesčių. Tai tas pat, kas, tarkime, gaunant 200 eurų pensiją, sulaukti jos padidinimo 20-čia centų. Siūlomas dydis nėra toks, kuriuo kažkas labai džiaugtųsi. Tai daugiau nekorektiškas sprendimas“, – aiškino LPSK lyderis.
Jo teigimu, bazinis dydis turėtų būti nustatomas nacionaliniu susitarimu – Nacionaline kolektyvine sutartimi. „Dar pavasarį kreipėmės į Vyriausybę, siūlydami pradėti derybas dėl bazinio dydžio nustatymo. Deja, Vyriausybė, nors deklaruoja, kad nori derėtis, kol kas to net nepradėjo. Gal čia problema, kad Vyriausybė pati nustatinėja dydžius, o ne tvirtina juos susitarimo būdu“, – svarstė A. Černiauskas.
Jei biudžetininkų algos ir toliau liks įšaldytos, LPSK vadovo manymu, šiam sektoriui gresia specialistų „nusiurbimas“ į privatų verslą, kur atlyginimai auga. „Tokiu atveju biudžetinis sektorius nebegalės kokybiškai atlikti savo funkcijų. Tai matėme maždaug prieš dešimt metų, kai į valstybės tarnybą priiminėdavo bet ką. Valstybės tarnyboje atlyginimai visiškai neatitinka realios situacijos. Nors čia svarbu pritraukti ir išlaikyti gabiausius žmones, lyginant su verslu, jiems pasiūlomos kur kas prastesnės sąlygos“, – aiškino jis.
Finansų ministras nusiteikęs skeptiškai
Sprendimas dėl bazinio dydžio buvo atidėtas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymu.
„Atsižvelgiant į jau prisiimtus valstybės ilgalaikius įsipareigojimus didinti finansavimą krašto apsaugai, vykdyti struktūrinę socialinės srities reformą („Socialinį modelį“), mažinti socialinę atskirtį didinant neapmokestinamąsias pajamas, į bet kokius kitus siūlymus prisiimti naujus įsipareigojimus privalome žiūrėti itin preciziškai ir pasverti, ar tam išties turime resursų“, – DELFI teigė ministras.
Pasak V. Šapokos, atvejis dėl bazinio dydžio yra kaip tik toks, todėl ir pasiūlyta ieškoti bendrų sprendimų, kaip efektyviai panaudoti viešojo sektoriaus valdymui skirtus resursus ir taip atlaisvinti vidinius išteklius, neskubant su jokiais išankstiniais, finansiškai gerai neįvertintais planais.
„Juolab, mūsų skaičiavimais, pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti vienu euru – iki 131,5 euro – iš valstybės biudžeto metams papildomai prireiktų daugiau kaip 21 mln. eurų, nustatant 132 eurus – apie 32 mln. eurų“, – aiškino Finansų ministerijos vadovas.