Pasak politikės, dabartinį siūlomo susitarimo projektą svarstė LSDP valdyba ir jam nepritarė.
„Tokiam tekstui, kuris yra pateiktas derinimui dabar, pritarti negalime. Kol kas tai nepanašu į konceptualų strateginį dokumentą. Susitarimai turi prasmę, kai jį pasirašančios partijos sutaria dėl svarbiausių tikslų, derindami pozicijas padaro tam tikrus kompromisus. Palieka galimybę savo nuomonę pareikšti prezidentui, kuris pagal Konstituciją yra užsienio politikos formuotojas. Viso to nebuvo. Mūsų pasiūlymai buvo atmesti, o Prezidentūra į pozicijų derinimą irgi nebuvo įtraukta“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Ji primena, kad politinės partijos Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje buvo pasirašiusios panašius nacionalinius susitarimus.
„Svarbiais laikotarpiais tokie susitarimai pasiteisino. Visi kryptingai siekėme labai svarbių tikslų Lietuvai. Dabar – irgi ypač svarbus metas. Susitarimas būtų prasmingas, jei jį pasirašytų visos parlamentinės partijos. Turime dėti visas pastangas dėl Vakarų civilizacijos pergalės Ukrainoje ir susitarti dėl vieningos, Lietuvos nacionalinius interesus atitinkančios užsienio politikos principų“, – teigia LSDP lyderė.
Suglumino punktas apie specialų „aristokratijos sąjūdį“
Tuo metu LSDP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, ambasadorius Remigijus Motuzas pabrėžia, kad analizuojant pateiktą dokumentą pirmiausia į akis krinta tai, kad tekstas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų.
„Jis yra per ilgas ir detalaus aprašomojo pobūdžio. Pripildytas visokiais pavyzdžiais, pertekliniais punktais. Štai vienas jų skelbia net apie tai, kad „reikia suburti Lietuvos aristokratijos už Lietuvą tinklą ar sąjūdį“. Skelbiamės esą demokratijos civilizacijos gretose, o konservatoriai rašo apie aristokratus. Svarstant dokumentą, diplomatams kilo pagrįstas klausimas: jeigu taip smulkmeniškai susitarime išrašome visus užsienio politikos darbus, ar bereikalinga Užsienio reikalų ministerija?
O tikrasis konservatorių siūlomo susitarimo tikslas, matyt, tėra įtvirtinti šiandieninės Vyriausybės užsienio politikos programą iki susitarimo galiojimo pabaigos. Dar kartą pareikšti, kad viskas gerai, ką jie daro ir ką toliau darys“, – vertina diplomatas.
Pasak R. Motuzo, susitarimo tekstą reikia iš esmės keisti, trumpinti.
„Susitarime nėra aiškiai sutariama dėl Lietuvos nacionalinių interesų, todėl ir užsienio politikos tikslai bei uždaviniai yra laisvai sudaromi ir interpretuojami nutolstant nuo nacionalinių interesų. Pateikiamas, sakytume, supaprastintas pasaulio vaizdas. Kol kas jis teatspindi daugiau vienos Seime atstovaujamos politinės partijos – konservatorių – interesus. Tikrai įmanoma parengti trumpą, kelių puslapių dokumentą, jei būtų valia“, – priduria R. Motuzas.