„Nejau visada reikia imtis bizūno? Juk konservatoriai ėmėsi bizūno. O gal reikėjo paimti ir pasiūlyti meduolį? Galbūt tuomet nebūtų įvykusios riaušės?“ – svarsto politikė.
Jos teigimu, ir dešinieji, ir kairieji politikai pirmiausia turi kalbėtis su savo valstybės piliečiais, stengdamiesi įtikinti kiekvieną, kad ir kaip tai būtų sunku.
Siūlymą drausti neskiepytiems žmonėms naudotis viešuoju transportu, gauti ligos išmoką ir gydymo paslaugas, nuo kurio vyriausybė vėliau atsitraukė, Blinkevičiūtė vadina lazdos perlenkimu ir „per stipriu bizūnu“.
„Tas nejautrumas tarp konservatorių – vyraujantis dalykas. Skirstyti žmones į kategorijas, vienus priimti, kitus žeminti, kitų tiesiog negirdėti… Taip negalima. Atsiranda tokios nuostatos – nesikalbėti su tais, kurie yra bedarbiai, teisti ar dar kokie nors. Politikai neturėtų taip elgtis su savo šalies žmonėmis. Su jais irgi reikia rasti bendrą kalbą – kad Seimas nebūtų blokuojamas, nedužtų langai, nebūtų žalojami pareigūnai“, – sako LSDP vadovė.
Dabartinių krizių (virusas, migrantai, Baltarusija, Kinija, riaušės prie Seimo) akivaizdoje lyg ir negirdėti aiškios socialdemokratų pozicijos – ką ir kodėl reikėtų daryti kitaip. Opozicijos lyderio nuomonė kartais nuskamba, o jūsų – rečiau.
Nenorėčiau sutikti. Pirmiausia, dėl migrantų antplūdžio. Socialdemokratai – rimta partija, neužsiimanti populizmu ir vien tuščia kritika tokiose situacijose. Mes parengėme 31 konkretų siūlymą dėl nelegalios migracijos, kurį pateikėme vyriausybei. Kai kurie iš tų siūlymų buvo aptarti ir parlamentinių partijų lyderių susitikime su prezidentu, kai kurie priimti neeilinėje Seimo sesijoje.
Į mūsų siūlymus atsižvelgta svarstant kariuomenės panaudojimo galimybes, tam tikrų įgaliojimų suteikimą pasienyje. Būtent socialdemokratai siūlė, kad tai spręstų Seimas, o ne du ministrai. Noriu pasakyti, kad ir premjerė Ingrida Šimonytė susitikime pas Gitaną Nausėdą asmeniškai ir viešai padėkojo socialdemokratams už tai, kad sudėtingu migrantų krizės laikotarpiu LSDP elgiasi kaip brandi partija.
Dėl mitingo prie Seimo ir vakaro dalies, kai jis peraugo į riaušes, išplatinau savo, kaip partijos pirmininkės, poziciją. Akcentuoju, kad Lietuva – demokratinė valstybė, kurioje žmonių susibūrimai, mitingai, protestai turi būti civilizuoti. Bet pirmiausia reikia įvertinti ir nagrinėti priežastis: kodėl taip atsitinka ir kas žmones paskatina taip elgtis.
Matyt, turėjo įtakos ir ilgai trunkanti pandemija, užsitęsęs karantinas, galimybių nelygybė – ir normaliai apmokamo darbo, ir kokybiško mokslo vaikams, ir sveiktos priežiūros paslaugų prieinamumo atžvilgiu. Visa tai susideda, ir prie Seimo matėme viso to padarinius.
Bet kai kalbame, tarkime, apie nacių atėjimą į valdžią tarpukario Vokietijoje, paprastai nepuolame gilintis į priežastis – galimybių nelygybę Weimaro respublikoje, sunkią ekonominę krizę, nedarbą ir t.t. Kalbame apie nacių atsakomybę, o ne Weimaro valdančiųjų kaltes. O dabar kartais linkstama kalbėti ne tiek apie mūsų riaušininkų atsakomybę, kiek apie piežastis. Štai jūs sakote – pandemija, galimybių nelygybė.
Reikėtų atskirti du dalykus. Tas mitingas, kuriam buvo duotas leidimas ir kuris vyko nuo ryto iki maždaug ketvirtos valandos, baigėsi taikiai. Nežiūrint to, kad būta įvairių pažeidimų, dalyvavo įvairūs žmonės, tarp jų ir politikai, apie kurių dalyvavimą turiu savo nuomonę – jie turėtų ne mitinguose rėžti kalbas, o priiminėti įstatymus. Tokius įstatymus, kurie neskatintų panašių mitingų. Darbas turi vykti Seimo posėdžių salėje. Palinkėčiau Petrui Gražuliui ir kitiems baigti tą cirką ir eiti dirbti savo tiesioginio darbo.
O vakare įvykusios riaušės… Apie tai reikėjo pagalvoti pareigūnams ir anksčiau įvertinti situaciją, numatyti, kas galėjo įvykti, ir imtis reikiamų priemonių.
Jūs kalbate apie policijos pareigūnus?
Ne, ne tiek apie policijos pareigūnus, kiek apie kitas tarnybas, kurios turėjo įvertinti situaciją ir įžvelgti galimas pasekmes. Nes tai, kas atsitiko, atsitiko ne per vieną valandą ar vieną dieną. Yra tarnybų, kurios turėjo atlikti savo darbą operatyviau ir leisti geriau pasirengti.
Ar tos tarnybos galėjo geriau padirbėti ir nelegalios migracijos istorijoje?
Čia yra keli dalykai. Pirma, migrantų krizė išryškino vieną didžiausių Lietuvos problemų – tai, kad mūsų siena su Baltarusija yra kiaura kaip rėtis. Reikėjo anksčiau į tai investuoti. Savo darbą turėjo atlikti ir visos politinės partijos per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius. Visi turi prisiimti atsakomybę.
Ir atitinkamos tarnybos turėjo atkreipti į tai dėmesį – juk „Frontex“ vadovas dar pernai rudenį įspėjo, kad Aliaksandras Lukašenka gali pasielgti taip, kad mūsų sieną ims kirsti nelegalių migrantų srautai. Po šito įspėjimo turėjome pasirengti kur kas geriau.
Dabar, kalbant apie migrantų krizę, turėtume labai greitai išspręsti dvi problemas: fizinio barjero (sienos), nesitikėdami, kad pinigai ateis iš Europos Sąjungos (nes ji tokių dalykų niekad nefinansavo), ir galimybės panaudoti kariuomenę sienos apsaugai Seimui pritarus (o ne keliems ministrams nusprendus).
Dar vienas svarbus dalykas – į Lietuvą patekusių migrantų apgyvendinimas. Noriu palinkėti ministrams šioje situacijoje gerai apgalvoti savo komentarus. Turiu galvoje pirmiausia vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kuri, vertindama Dieveniškėse gyvenančius žmones, sakė, kad su jais net derėtis negalima…
Nes ten 200 teistų gyventojų?
Taip. Žmonės neturėtų būti taip vertinami, kad ir kaip būtų susiklostęs jų gyvenimas. Jie yra to miestelio gyventojai ir jų nuomonę reikia išgirsti. Aš jau sakiau susitikime su prezidentu, kad Dieveniškių pasirinkimas buvo klaida, ir tai turėtų pripažinti dabartinė valdančioji dauguma.
Šiai valdžiai dažnai priekaištaujama, kad ji negirdi žmonių, nesikalba. Bet yra ir kita nuomonė – kad su kai kuriais žmonėmis nėra apie ką kalbėtis, nes neįmanoma susikalbėti. Kaip su tais riaušininkais prie Seimo.
Su jais būtina kalbėtis. Jei esate politikas – nesvarbu, kairysis ar dešinysis, – tai privalote kalbėtis su visais žmonėmis. Nes jie – jūsų valstybės piliečiai. Reikia mokėti prieiti prie kiekvieno. Taip, tai – sunku. O tuos, kurie susirinko prie Seimo, reikėjo išgirsti gerokai anksčiau.
Tas nejautrumas tarp konservatorių – vyraujantis dalykas. Skirstyti žmones į kategorijas, vienus priimti, kitus žeminti, kitų tiesiog negirdėti… Taip negalima. Atsiranda tokios nuostatos – nesikalbėti su tais, kurie yra bedarbiai, teisti ar dar kokie nors. Politikai neturėtų taip elgtis su savo šalies žmonėmis. Su jais irgi reikia rasti bendrą kalbą, kad Seimas nebūtų blokuojamas, nedužtų langai, nebūtų žalojami pareigūnai.
Priimamas sprendimas dėl neturinčių galimybių paso žmonių veiklos ribojimų, bet daliai visuomenės tai labai nepatinka. Apie skiepijimosi svarbą daug kalbėta, aiškinta. Bet yra žmonių, kurie tiesiog nenori skiepytis, nepasitiki mokslininkais, vyriausybe, žiniasklaida, skiepais. Kaip politikai turėtų su jais kalbėtis ir juos įtikinti?
Mes visi kiek galėsime, tiek stengsimės įtikinti. Bent pirmąją skiepo dozę yra gavę apie 55 proc. Lietuvos gyventojų. Tai – neblogas rezultatas. Pridėkime dar tuos, kurie yra persirgę ir turi imunitetą. Šiuo metu nemažai žmonių skiepijasi, nors, žinoma, visada bus dalis tų, kurie nesiskiepys. Galbūt jie nepasitiki vakcina ar turi sveikatos problemų. Galbūt jiems kas nors nepatogu. Su kiekvienu tokiu žmogumi reikia dirbti individualiai.
Nejau visada reikia imtis bizūno? Juk konservatoriai ėmėsi bizūno. O gal reikėjo paimti ir pasiūlyti meduolį? Galbūt tuomet nebūtų įvykusios riaušės? Žmonės gali ateiti į mitingą ir išreikšti savo nuomonę. Demokratinėje valstybėje tai – normalu. Reikia juos girdėti ir išklausyti.
Buvo labai daug pasipiktinimo dėl to, kad viskas bus uždrausta. Ar normalu ištransliuoti dar net nepriėmus sprendimo, nepadiskutavus, kad nepasiskiepiję žmonės negalės važiuoti viešuoju transportu? Iškart sukilo visi pensininkai. Ar tikrai reikėjo paskelbti, kad tie žmonės, kurie nebus pasiskiepiję ir užsikrės koronavirusu, negaus ligos išmokos ir turės susimokėti už gydymą?
Aš tam tikrai nepritarčiau, ir mes, socialdemokratai, tam neturėtume pritarti.
Jūs manote, kad visi solidariai turime mokėti iš savo kišenių už gydymą tų žmonių, kurie tiesiog nenori skiepytis?
O kodėl mes turime mokėti už gydymą tų žmonių, kurių ligas sukėlė alkoholizmas, narkomanija? Juk galėtume sakyti, kad ir šiuos žmones reikėtų išmesti iš visuomenės.
Šiaip ar taip ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse skiepijasi vis daugiau žmonių. O tam tikri apribojimai tikrai turi būti taikomi kalbant apie lankymąsi sporto klubuose, restoranuose, baruose. Bet uždrausti žmogui važiuoti viešuoju transportu arba atimti iš jo galimybę gauti gydymo paslaugas, ligos išmoką (nors jis visą laiką mokėjo draudimą) – tai jau lazdos perlenkimas. Šitas bizūnas – per stiprus. Ir jis tapo mitingo prie Seimo viena iš priežasčių.
Kad ir nušalinimas nuo darbo. Ar kas nors pagalvojo, iš ko tie žmonės gyvens?
Bet Delta atmaina plinta daug greičiau nei vyksta skiepytis atsisakančių žmonių įtikinėjimas skiepytis.
Skiepijimasis buvo šiek tiek sustojęs vasarą. Ar per tuos liepos mėnesio karščius daug kas ėjo iš namų? Ir apie skiepus net nekalbėjo. O dabar, nuo rugpjūčio mėnesio, besiskiepijančiųjų skaičiai smarkiai paaugo…
Tai gal ir paaugo būtent dėl to bizūno, kuris, kaip sakote, buvo „per stiprus“.
Sakote, dėl bizūno? Galbūt ir dėl jo. O galbūt dalis žmonių tiesiog grįžo iš atostogų. Galbūt dalis tiesiog pakeitė nuomonę.
Keistas sutapimas: kai tik sužinojo, kokie ribojimai jų laukia, jei nesiskiepys, iškart pakeitė nuomonę arba pasijuto turį laiko po atostogų. Turbūt logiška būtų pripažinti, kad botagas – veikia.
Sakot, botagas? Turbūt turėčiau sutikti. Dalį žmonių turbūt tai ir paveikė. Aš pati šiandien pasiskiepijau antrą kartą ir sutikau ten ir jaunimo, ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie anaiptol nebuvo nusiteikę prieš skiepus, bet paklausti, kodėl skiepijasi tik dabar, sakė, kad buvo išvykę, o pasiskiepyti planavo iki rugsėjo 1 d. Girdėjau įvairių priežasčių.
Šiaip ar taip, perlenkti lazdos nereikia, ir pati valdžia parodė, kad, kai perlenkia lazdą, jai pačiai tenka atsitraukti nuo to, ką skelbė darysianti. Ir linkėčiau, kad kiekvienas ministras nepultų skelbti kokių nors iki galo neparengtų siūlymų. Tos komunikacijos klaidos paskui labai brangiai kainuoja.