Kaip pranešė Tauragės apylinkės teismo atstovas Mindaugas Radvila, nubausta moteris nesutiko su jai skirta administracine nuobauda už nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimą, todėl Lietuvos probavimo rūmų nutarimą apskundė teismui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Irina K. buvo nubausta už tai, kad policijos pareigūnei kontrolinio pirkimo metu už 200 eurų pardavė du aukso 585 prabos gaminius su prekine etikete rusų kalba, taip pat vienoje interneto svetainėje skelbė skelbimus, siūlydama įsigyti už nurodytą viešai skelbtą kainą tauriųjų metalų gaminius su brangakmeniais ar be jų. Taip, anot Lietuvos probavimo rūmų, tauragiškė vykdė teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaruotą prekybą tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiais.
„Vykusio kontrolinio pirkimo metu, tauriųjų metalų pardavėja pareigūnei papildomai pateikė 43 skirtus realizuoti juvelyrinius gaminius, nepažymėtus įstatymų nustatyta tvarka“, – teismo atstovo M. Radvilos teigimu, Lietuvos prabavimo rūmai Irinai K. paskyrė 305 Eur baudą bei konfiskavo iš jos paimtus 45 tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, kurių galima vertė siekia beveik 5 800 Eur.
Nesutikdama su nuobauda prekeivė tauriaisiais metalais teismo prašė Lietuvos prabavimo rūmų nutarimą, kuriuo ji nubausta ir iš jos konfiskuoti juvelyriniai dirbiniai, panaikini.
„Moteris tvirtino, kad nevykdė prekybos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiais, o pats pardavimo faktas įvyko tik vieną kartą, kai aukso gaminius pardavė pareigūnei, – nurodoma teismo praneškme. – Ji pripažino, kad reklamavo nebrangius gaminius per internetinę platformą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ji būtų juos kam nors pardavusi. Jos namuose rasti juvelyriniai dirbiniai buvo jos asmeniniai papuošalai ir jų ji niekam nesiūlė pirkti, todėl jie negalėjo būti konfiskuoti.“
Visgi, teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus pareiškėjos skundą atmetė.
„Teismas konstatavo, kad tikrinant informaciją dėl galimai neteisėtai vykdomos prekybos tauriaisiais metalais ir brangakmeniais buvo susisiekta ir susitikta su pardavėja apžiūrėti auskarus, o susitikimo metu jie buvo įsigyti, – nurodė skundą nagrinėjusi teisėja Loreta Bajorinienė. – Moters buvo pasiteirauta ar turi daugiau parduodamų juvelyrinių dirbinių. Tada ji savo namuose savanoriškai parodė 43 juvelyrinius dirbinius. Dauguma gaminių buvo paženklinti Lietuvoje negaliojančiu Rusijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. Visi iš jos paimti gaminiai neturėjo privalomo ES galiojančio kontrolinio prabavimo ženklo ir atsakomybės ženklo.“
Irinos K. versiją, kad ji nesivertė komercine veikla ir kad tai asmeniniai jos papuošalai, anot teismo, paneigia tai, jog tarp juvelyrinių dirbinių buvo žiedai, kurių dydžiai skirtingi bei jos pačios tyrimo metu duotas paaiškinimas, kad juvelyrinius dirbinius parsiveždavo įsigijusi iš Kaliningrado srities.
„Siekdama išvengti muitininkų juos užsidėdavo ant savo kūno taip išvengdama patikros, – nurodė teismas. – Įsigytų papuošalų nuotraukas įkeldavo į savo paskyrą interneto puslapyje, atnaujindavo papuošalų asortimentą. Moteris tvirtino, kad parduodamus papuošalus siųsdavo paštu arba paštomatu, o pirkėjai už papuošalus atsiskaitydavo bankiniu pavedimu.“
Teismas taip pat pažymėjo, kad Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, jog ūkio subjektas (taip pat ir fizinis asmuo), net ir laikinai, ar vieną kartą ketinantis vykdyti prekybą tauriųjų metalų gaminiais privalo priežiūros institucijai pateikti nustatytos formos deklaraciją, gaminiai turi atitikti visus įstatymo reikalavimus dėl šių gaminių ženklinimo, kilmės įrodymo, o juos pardavinėjantis asmuo privalo vesti skirtų realizuoti tauriųjų metalų gaminių apskaitą.
„Nagrinėjamu atveju pareiškėja juvelyrinių dirbinių apskaitos nevedė, jie nebuvo tinkamai pažymėti ir be kilmės dokumentų, todėl Lietuvos prabavimo rūmai pagrįstai priėmė nutarimą ir konfiskavo papuošalus“, – pažymėjo teismas.