"Kodėl taip buvo daroma, kieno reikalavimu, kur buvo naudojama informacija - taip ir nėra atsakymo. Tokie dalykai, kai vyriausybiniai telefonai kontroliuojami - absoliučiai nenormalus reiškinys", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A.Brazauskas.

Jis teigė, kad Generalinei prokuratūrai derėtų išsiaiškinti "kodėl taip buvo daroma", kodėl informacija apie Vyriausybės, Seimo narių ir kitų pareigūnų skambučius mobiliuoju ryšiu buvo kaupiama specialia technine ir programine įranga. Premjeras teigė negalįs pasakyti, ar pagrįstai prokuratūra nutraukė tyrimą dėl minėtos informacijos kaupimo "Lietuvos telekome", nes "nesidomėjo", ir tai nesanti jo kompetencijos sritis.

A.Brazausko žiniomis, jo pokalbiai mobiliuoju telefonu nebuvo registruojami.

Tuo tarpu net du ministrai - krašto apsaugos Linas Linkevičius ir užsienio reikalų Antanas Valionis - praėjusią savaitę paprašė specialiųjų tarnybų ir teisėsaugininkų išsiaiškinti, ar jų bei kitų jų ministerijų darbuotojų pokalbių registravimas nekelia grėsmės valstybės saugumui.

L.Linkevičius BNS sakė praėjusią savaitę paprašęs Valstybės saugumo departamentą (VSD) išsiaiškinti, ar buvo registruojami krašto apsaugos sistemos darbuotojų pokalbiai, ir ar tokie veiksmai nekelia valstybės tarnybos paslapties paviešinimo grėsmės.

"Tikimybė, kad atsirastų krašto apsaugos sistemos paslapčių pažeidžiamumas, yra nedidelė, bet šioje srityje reikalingi ne pasvarstymai, o konkretūs atsakymai, kurių paprašiau VSD", - BNS sakė ministras.

Užsienio reikalų ministras A.Valionis praėjusią savaitę paprašė Generalinę prokuratūrą išsiaiškinti, kokiu tikslu bendrovės "Lietuvos telekomas" turima įranga buvo fiksuojami Užsienio reikalų ministerijos vadovų vyriausybinių mobiliųjų telefonų numeriai.

"Lietuvos telekomo" atstovas nuogąstavimus dėl pokalbių fiksavimo pavadino nepagrįstais.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė nebeatnaujinsianti spalį nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl "Lietuvos telekome" rastos programinės ir techninės įrangos, kuria buvo fiksuojama informacija apie telefonų skambučius ir kai kurie kiti duomenys apie abonentus. Prokurorai nustatė, kad minėtoji įranga bendrovės buvo įsigyta ir naudojama teisėtai, siekiant teisėtų tikslų - saugantis sukčiavimo ir kovojant su sukčiavimu telekomunikacijų tinkle.

Tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu taip pat konstatuota, kad dalis duomenų, dalis jų -ir asmens duomenys, naudojantis šia įranga buvo kaupiami ir saugojami be teisėto pagrindo, tačiau be kaltės, atsitiktinai, tai yra asmenims, dirbusiems su įranga, neturint tikslo kaupti tokius duomenis ir nenumatant, kad tokie duomenys bus sukaupti.

Rugsėjį didžiausioje Lietuvos fiksuotojo ryšio paslaugas teikiančioje bendrovėje Valstybės saugumo departamento (VSD) Kriminalinės policijos biuro bei Generalinės prokuratūros pareigūnai atliko kratą ir paėmė duomenų bazes. Krata buvo atlikta pareigūnams gavus operatyvinės informacijos, kad bendrovė turi įrangos, kuri gali būti naudojama neteisėtai renkant informaciją.

Prokurorų teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad informacija, sudaranti asmens duomenis, būtų neteisėtai panaudota. Atliekant tyrimą liudytojais buvo apklausti keli asmenys. Jų asmenybės nenurodomos. Įtarimai niekam nebuvo nepareikšti.

Nutraukusi ikiteisminį tyrimą, Generalinė prokuratūra kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Ryšių reguliavimo tarnybą, prašydama sunaikinti be teisėto pagrindo sukauptus ir saugomus asmens duomenis ir pagal savo kompetenciją imtis priemonių užtikrinti asmens duomenų, perduodamų bendrame telekomunikacijų sraute, apsaugą telekomunikacijų srityje.

Rugsėjį atlikus kratas "Lietuvos telekome" VSD direktorius Arvydas Pocius sakė, kad tokios įrangos naudojimas gali sukelti tam tikrą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Prokuratūrai nutraukus bylą, Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad išlieka problema užtikrinant vyriausybinio ryšio apsaugą ir telefoninės bankininkystės klientų komercines paslaptis. VSD ir Policijos departamentas bendru raštu kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.

Rašte buvo prašoma pasiūlyti Ryšių reguliavimo tarnybai ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai parengti teisės aktų pakeitimus ir papildymus, kuriais būtų ribojamos telekomunikacijų srityje naudojamos įrangos techninės ir programinės galimybės bei numatyta tokuios įrangos panaudojimo ir jį fiksuojančių duomenų kontrolę.

Skandinavijos kapitalo bendrovė "Lietuvos telekomas" yra didžiausia fiksuotojo telefono ryšio operatorė Lietuvoje.

Šaltinis
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją