„Užtenka prisiminti mūsų senelius, kokiame XIX amžiuje, gyvenimas buvo radikaliai kitoks. Tai reiškia, kad žmonės tikrąja to žodžio prasme turėjo bijotis dėl savo gyvenimo. Šiais laikais tu netekai darbo, susirgai depresija ar tau į viską nusispjauti – tu žinai, kad tu neprapulsi, visuomenė tavim pasirūpins, valstybė tavim pasirūpins, tu kažkokią pašalpėlę, dar kažką gausi“, - laidoje „Prie pietų stalo“ pasakojo brolis Pijus.
Anot jo, ankstesniais laikais ramybės, džiugių akimirkų žmogus negalėjo sau leisti, nes tikrąja to žodžio prasme buvo įnikęs į išgyvenimo reikalus.
„Tam senovės žmogui šventė buvo į viską nusispjauti – dabar, šiandien tegu griūva dangus, žemė dreba, tai yra šventa, nuostabi diena, mes kaip tikintys žmonės, einame pašlovinti Viešpatį! Tas džiaugsmas buvo tikras, nes galų gale toje pilkoje pilkoje kasdienybėje – kaip tie saliutai!..“ – kalbėjo brolis Pijus.
Šiais laikais, jo teigimu, žmonės šventę darosi sau taip dažnai, kad patirti šventės džiugesį darosi sunku:
„Mes kiekvieną dieną stengiamės sau pasidaryti šventę, didesnę ar mažesnę. Tai tos didžiosios šventės tarp tų masės švenčių, šventelių, šventikių – tu tiesiog turi prasikapstyti kaip kokiam apkrautame sandėliuke ir išsitraukti iš po apačios Kalėdų šventę arba Velykų šventę“, - teigė jis.
Visą laidos „Prie pietų stalo“ įrašą klausykite ČIA.
