„Mano nuomone, komisija turėtų susirinkti ir iš naujo svarstyti šį klausimą. Susirinkti ne pusė komisijos, o kad būtų reikalingas kvorumas“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje teigė A. Bubnys.
„Posėdyje dalyvavo tik šeši komisijos nariai, jų nuomonės pasidalino perpus. Dėl to nebuvo priimta išvada dėl atminimo lentos K. Škirpai. Tik buvo pareiškimas, kad nereikia naujų atminimo ženklų, nes tai gali sukelti tam tikras nepageidaujamas reakcijas visuomenėje. Toks pareiškimas yra ne į temą“, – akcentavo jis.
Anot jo, jei į posėdį susirinkus visiems komisijos nariams balsai vėl pasidalytų per pusę – lemiamą žodį tokioje situacijoje turėtų Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Pasak A. Bubnio, jei V. Karčiauskas atsisakytų iš naujo svarstyti šį klausimą komisijoje, gali prireikti ir Vilniaus miesto savivaldybės įsikišimo.
„Tokiu atveju teisėjo vaidmenį galėtų atlikti Vilniaus miesto savivaldybė ir jai pavaldi Istorinės atminties komisija. Juolab, kad ji turi tokią teisę ir be komisijos sprendimo, ir be mano sprendimo priimti tokius sprendimus“, – dėstė jis.
Neigia sprendimo sąsajas su buvusia naryste Nacionaliniu susivienijimu
Anksčiau Nacionaliniam susivienijimui priklausęs LGGRTC vadovas neigia bet kokias galimas pastarojo sprendimo sąsajas su šia, neteisėtai K. Škirpos įamžinimo lentą pakabinusią, politine jėga.
„Galiu paneigti, dabar neturiu jokių sąsajų su Nacionaliniu susivienijimu. Apskritai, esu nepartinis ir nepriklausau jokiai partijai. Manau, kad taip ir turi būti, kad nebūtų nereikalingų spekuliacijų“, – akcentavo A. Bubnys.
Karčiauskas: abejoju, kad komisija sutiks dar kartą svarstyti šį klausimą
Reaguodamas į LGGRTC vadovo išsakytus teiginius, V. Karčiauskas sako abejojantis, ar komisija ryžtųsi šį klausimą svarstyti pakartotinai. Pasak jo, to neleidžia daryti duomenų apie K. Škirpą trūkumas.
„Toks jo žingsnis yra labai logiškas. Tai reiškia, kad ir LGGRTC direktoriui trūksta duomenų, priimti vienareikšmiškam sprendimui. Kaip ir mums trūksta“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Jeigu kartu su prašymu svarstyti pateiks ir papildomos medžiagos – svarstysime. Jeigu ne – spręsime, ar svarstyti. Labai abejoju, ar komisija sutiks dar kartą svarstyti, jeigu nebus papildomos medžiagos“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu V. Karčiauskas atmeta A. Bubnio kritiką, jog posėdyje dalyvavo per mažai komisijos narių.
„Iš viso yra tik septyni komisijos nariai, nes dviejų komisijos narių lyg šiolei nėra pateikęs LGGRTC“, – sakė komisijos pirmininkas.
Kaip skelbta anksčiau, rugsėjo viduryje po pertraukos posėdžiavusi Desovietizacijos komisija ragino susilaikyti nuo kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo įamžinimo. Visgi, komisijos išvados tėra rekomendacinio pobūdžio, o galutinius sprendimus priima LGGRTC.
Anot LGGRTC, įstatymai numato galimybę A. Bubniui pašalinti viešąjį objektą, arba konstatuoti, kad jo šalinimui nėra pagrindo. Visgi, jų vertinimu, šiuo atveju sprendimas negali būti priimtas, mat Desovietizacijos komisijos išvada yra neteisėta.
ELTA primena, kad komisija dar rugpjūčio pradžioje ketino išspręsti K. Škirpos įamžinimo klausimą, tačiau dėl ginčų su LGGRTC V. Karčiausko vadovaujama komisija darbą buvo sustabdžiusi.
Birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepakluso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.
Rugpjūčio pabaigoje už atminimo lentos pakabinimą be leidimo Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas nubaustas 30 eurų bauda.
Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.