Bučos meras davė interviu Lietuvos žiniasklaidai: norėtume, kad daugiau paramos žodžių virstų darbais

Ukrainos miestas Buča žodžiais užjaučiamas ir remiamas žymiai daugiau, negu realiais darbais, tačiau pamažu grįžta į gyvenimą. Taip Eltai teigė Lietuvoje apsilankę šio miesto vadovai – meras Anatolijus Fedorukas ir vicemerė Michailina Skoryk-Škarivska.

„Mes kartais karčiai juokaujame apie tai, kad jei kiekvienas, kas pasidarė nuotrauką Bučoje, būtų palikęs po vieną dolerį, Buča būtų tapusi auksine.

Kalbant rimtai, padėtis išties yra dviprasmiška – viena vertus, dėmesys Bučai išties didžiulis, iš kitos – visa tai „just visiting“ („tik apsilankymas“ – angl.). Žmonės atvažiuoja, apžiūri, labai užjaučia ir viskas“, – Eltai sakė vicemerė.

Tuo tarpu miesto vadovas A. Fedorukas pabrėžė, jog daugiausiai finansinės ir kitokios paramos, be vietos ir nacionalinio biudžeto, ateina iš užsienio šalių savivaldybių, su kuriomis Bučos savivaldybė turi dvišalius santykius – taip pat ir Lietuvos. Lietuvoje Bučos miestas-partneris yra Palanga.

Pasak A. Fedoruko, Lietuvos pagalbos dėka Bučoje bus atidarytas Lietuvos švietimo ir kultūros centras.

Pasak mero, taip pat jo vadovaujamas miestas sulaukia paramos ir iš įvairių tarptautinių organizacijų. Tačiau kol kas šie paramos srautai yra žymiai mažesni už aukščiausio lygmens užsienio valstybių dėmesio ir pažadų kiekį.

„Jeigu dvejais žodžiais apibūdintume tarptautinę paramą, tai galima pasakyti, kad dvišalis bendradarbiavimas su užsienio savivaldybėmis duoda savo teigiamus rezultatus. O visa kita – daugiausia tik kalbos apie šviesias ir dideles perspektyvas ir ne daugiau“, – sakė A. Fedorukas.

Pasak mero, per Rusijos okupacijos periodą – nuo invazijos vasario pabaigoje iki balandžio pradžios – buvo nužudyti ir nukankinti 419 gyventojai, tarp jų – 9 asmenys iki 18 m. amžiaus. Dauguma nepilnamečių žuvo tuo metu, kai su šeimomis mėgino pabėgti iš miesto.

Miestas buvo kone visiškai evakuotas – iš 53 tūkst. gyventojų jame buvo likę apie 3 tūkst. Arba visiškai arba iš dalies sunaikinti 3227 įvairios paskirties infrastruktūros objektai.

Taigi, pasak A. Fedoruko, bene dar svarbesnis už miesto atstatymą procesas – žmonių sugrąžinimas. Tad viena iš pirmųjų programų, kurią kone iš karto po išlaisvinimo savo jėgomis patvirtino savivaldybė – sugrįžimo programą „Namie geriau“.

„Apie 80 proc. gyventojų sugrįžo. Tačiau turime ir naujų iššūkių, susijusių su migracija iš rytų. Mūsų mieste oficialiai registruota ir rado prieglobstį daugiau, nei 6 tūkst. mūsų bendrapiliečių iš Luhansko ir Donecko sričių“, – sakė Bučos meras.

Taigi, pasak jo, Bučoje padėtis tikrai daug geresnė, nei daugelyje miestų ir gyvenviečių šalies rytuose ir pietuose, kuriuos vėliau išvadavo Ukrainos kariuomenė. Žmonės iš jų ir toliau bėga, infrastruktūra toliau naikinama Rusijos raketomis bei artilerija.

„Svarbiausias tikslas – susigrąžinti žmones. O tam iš esmės reikia pastatyti naują miestą. Miestą reikia modernizuoti, padaryti jį patogų gyventi – pirmiausia, šeimoms su vaikais. Mat mažiausias grįžtančiųjų procentas – būtent tarp šeimų su vaikais.

Būna ir taip, kad keliauja parama, kuri įvardijama, kaip parama būtent Bučai, tačiau ji atsiduria kituose regiono vietose, nes žodis „Buča“ tiesiog naudojamas kaip labai žinomas žodis paramai pritraukti“, – kalbėjo vicemerė M. Skoryk-Škarivska.

Vicemerė sakė, jog miesto valdžia supranta, kad yra taipogi atsakinga už tokią padėtį.

„Tačiau Buča buvo nedidelis miestas, nepasirengęs tokiam didžiuliam dėmesiui. Taigi, mes tik pastaruoju metu sukūrėme specialų tarptautinių ryšių skyrių ir išeiname į tiesioginę komunikaciją su tais aukščiausiais asmenimis, kurie asmeniškai lankėsi Bučoje“, – sakė ji.

A. Fedorukas teigė, jog miesto valdžia supranta ir tai, jog karo sąlygomis svarbiausia, kad tarptautinė parama pirmiausia keliautų visai Ukrainai ir jos karinei pergalei.

„Tad mes suprantame, kad miestų atstatymas ir modernizacija – jau sekantis etapas. Tačiau norisi tikėti, kad tas kitas etapas tikrai bus. Bet kokiu atveju, pernai mes gerai padirbėjome, atnaujinta daug gyvenamųjų daugiabučių, socialinių objektų. Žodžiu, atnaujinimas vyksta“, – sakė Bučos meras.

Rusijos okupacijos metu pats A. Fedorukas, kuris liko mieste, buvo patekęs į okupantų rankas. Tačiau šie jo nepažino ir palaikė eiliniu miesto gyventoju, kurį paleido į laisvę. Taigi, meras pats yra tiesioginis Rusijos okupacijos ir jos metu vykdytų nusikaltimų liudininkas.

Į Lietuvą Bučos vadovybė atvyko tiesiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur susitiko su Teisingumo departamento atstovais – specialia Bučos žudynių tyrimo grupe.

„Visus surinktus duomenis ir įrodymus tiria ir mūsų šalies, ir tarptautinė teisėsauga. Tyrimas vyksta, tiriamas kiekvienas epizodas, kiekviena žmogžudystė – taip pat ir tos, kurias rusai norėjo nuslėpti, degindami kūnus. Jau pagal du epizodus nustatyti įtariamieji.

Štai ir dabar mes ką tik iš Jungtinių Valstijų, kur darbo vizito metu susitikome su specialia tyrėjų grupe Justicijos departamente. Ten dar kartą buvo patikinti, kad tyrimas pasieks neišvengiamą rezultatą. Ir aš tuo įsitikinęs. Tie pareigūnai, su kuriais mes bendravome, disponuoja visa faktine informacija“, – sakė A. Fedorukas.

Pasak vicemerės, kiekviena žmogžudystė – atskiras karo nusikaltimas ir kiekvienu atveju reikia nustatyti konkretų Rusijos kariškį, kuris tuos žmones nužudė, ir konkretų jo vadovą, kuris davė tokį įsakymą. Tad tai – labai sudėtingas procesas.

„JAV Teisingumo departamente šiam tyrimui vadovauja Eli Rosenbaumas, kuris žinomas nacių nusikaltėlių persekiojimu. Taigi, mes labai tikimės, kad ne tik Ukrainos generalinė prokuratūra, bet ir tarptautinė bendruomenė mums padės išaiškinti ir nubausti nusikaltėlius.

Rusai įsitikinę, kad „karas viską nurašys“, kad jie niekada nesulauks bausmės. Taigi, tai – esminis dalykas, norint, kad visa tai nepasikartotų“, – sakė Bučos vicemerė.

Vienas iš buvusių aukščiausių Teisingumo departamento pareigūnų, „nacių medžiotoju“ pramintas E. Rosenbaumas JAV administracijos paskirtas tirti Rusijos karo nusikaltimus ne tik Bučoje, bet ir visoje Ukrainoje.

Tuo tarpu A. Fedorukas pabrėžė, jog karo tribunole dėl šių nusikaltimų turi atsidurti ir aukščiausia Rusijos karinė bei politinė vadovybė.

Paklaustas, ar Buča tikrai sąlygojo lemtingą lūžį Vakarų suvokime, koks nusikalstamas režimas valdo Rusiją, A. Fedorukas atsakė teigiamai. Tačiau jis priminė, kad iki tokio suvokimo Vakarai ėjo ilgai ir lėtai, nes Rusijos sukeltas karas Ukrainoje vyksta jau beveik devynerius metus.

„Daugeliui Vakaruose, kurie visą tą laiką dar mėgino užliūliuoti save iliuzijomis, Buča atvėrė akis, kas iš tiesų yra Rusija. Tai – barbariška šalis, kuri atneša tik mirtį ir sugriovimus. Nauji sankcijų paketai ir parama Ukrainai – kaip tik dėl Bučos. Taigi, Vakaruose supratimas tikrai pasikeitė.

Suprantama, Buča ir jos bendruomenė ne tokio žinomumo norėjo. Be to, kiekvienas miestas ir gyvenvietė, kurią mūsų kariai išlaisvina kitose Ukrainos vietose – nauja Buča“, – sakė A. Fedorukas.