„Mes su paskirtuoju premjeru esame irgi (...) apie tai kalbėjęsi. Dabar laike nepasakysiu tiksliai, kada tai buvo. (...) Bet aš jums galiu garantuoti, kad aš ją (idėją – ELTA) pletko forma išgirdau anksčiau nei kažkas apie tai su manimi tiesiogiai buvo pradėjęs kalbėti, kad tai yra galimybė“, – po susitikimo su prezidentu teigė K. Budrys.
Visgi, ar galimybes vadovauti Užsienio reikalų ministerijai (URM) visų pirma aptarė su prezidentu, ar su premjeru, K. Budrys neatsakė.
„Dabar aš jums neatsakysiu“, – sakė jis.
K. Budrys nemano, kad jam turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“
K. Budrys taip pat nesutiko su opozicijos atstovų teiginiais, esą jo kandidatūrai turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“. Prezidento patarėjas atkreipia dėmesį, kad ministro pozicijai nėra taikomas politinio neutralumo reikalavimas.
„Aš suprasčiau ir suprantu šio klausimo prasmę tada, kai eina kalba apie pareigybes ar institucijas, kurios yra keliamas politinio neutralumo ir politinio nešališkumo reikalavimas. Čia eina kalba apie aiškią politinę poziciją, kuriai niekas nekelia neutralumo reikalavimų“, – sakė K. Budrys.
„Tai jeigu tai būtų kokia nors kita institucija, sakykime, (...) – Valstybės saugumo departamentas, taip, ten yra siekiama, kad būtų visiškas nešališkumas. Šioje vietoje tokio reikalavimo nėra“, – pridūrė jis.
Taip prezidento patarėjas reagavo į liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasvarstymas, kad jai kyla klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.
K. Budrys teigia, kad sprendimas į URM vadovus skirti žmogų iš prezidento komandos padėtų užtikrintų bendrą Vyriausybės ir Prezidentūros kryptį užsienio politikoje. Todėl, pasak jo, tai Lietuvai būtų privalumas.
„Iš politinės praktikos pusės žiūrint čia yra didelis privalumas, kad mes jau galime garantuotai matyti politinį suderinamumą tarp Vyriausybės, ministro pirmininko valios, prezidento valios atrenkant tokią pareigybę ir numatant maždaug, kokios krypties laikysimės“, – sakė jis.
Skiriant ambasadorius bus siekiama atliepti visų lūkesčius
Diplomatijos vadovu tapti kandidatuojantis K. Budrys teigia sieksiantis išvengti nesusipratimų dėl ambasadorių skyrimo, kurie buvo matomi praėjusios kadencijos metu. Pasak jo, ieškant diplomatų bus siekiama patenkinti visų suinteresuotų pusių lūkesčius.
„Nebus taip, kad kažkieno žodis bus paskutinis, tai nėra konsensusas. Tai yra nurodymas arba pavaldumas. Procedūra yra numatyta, užtikrinanti, kad tai būtų ir ministro, ir ministro pirmininko, ir prezidento, ir Seimo vaidmuo. Tokių kandidatų ir ieškosime, kad atitiktų visų lūkesčius, kad visi būtų vienodai patenkinti arba vienodai nepatenkinti“, – dėstė K. Budrys.
„Čia yra mūsų, kaip mažos valstybės stiprybė, kad mes galime išvengti skaldančių situacijų, išvengti situacijų, kai mūsų diplomatai nepelnytai tampa antraščių ir žiniasklaidos turinio dalimi“, – akcentavo jis.
K. Budrio nuomone, ambasadorių skyrimas yra jautri sritis, tad reikia vengti pačių sukuriamų problemų šiuo klausimu.
„Viskas bus padaryta sklandžiai, aiškiai ir niekam nekils abejonių nei dėl procedūrų URM, nei kaip yra organizuojamas derinimo procesas. Turėjome ne vieną situaciją, kai paskyrimas ar sprendimas tapdavo politinės įtampos objektu, bet ne priežastimi ir čia mes prisidarydavome sau problemų tikrai jautriose srityse, kur turime būti monolitiniai“, – svarstė patarėjas.
Jansonas apie keliamus klausimus dėl K. Budrio „atšalimo“: ketverius metus matėme bandymus atskirti prezidentą nuo URM
Opozicijos atstovams keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas atmeta tokius svarstymus. Anot jo, Prezidentūros atstovo paskyrimas į Vyriausybę „yra visiškai natūralus“.
Taip F. Jansonas sureagavo į liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasisakymus – politikė pripažino, jog kyla klausimų, ar į užsienio reikalų ministro pareigas siūlomam prezidento patarėjui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.
„Man nederėtų buvusiai Seimo pirmininkei priminti Konstitucijos. Prezidentas ir Vyriausybė – pagal Lietuvos Konstituciją abu yra vykdomosios valdžios atstovai. Ir šiuo atveju, tegul ir prezidento patarėjo skyrimas į kitas politines pareigas – jis yra visiškai natūralus“, – po prezidento susitikimo su kandidatu į Užsienio reikalų ministeriją (URM) žurnalistams sakė F. Jansonas.
„Kęstutis dirbo darbą, atsakingą darbą ir lygiai taip pat yra pasiruošęs dirbti Lietuvai kitoje pozicijoje“, – patikino patarėjas.
Jis užsiminė, jog nueinanti Vyriausybė ir valdantieji visą praėjusią kadenciją bandė atskirti prezidentą nuo URM.
„Manau, kad kalbėti apie valdžių atskyrimo principą, atskiriant prezidentą (kurio pagrindinė funkcija – nacionalinis saugumas ir užsienio politika), bandant atskirti valdžias ir bandant atskirti jį nuo Užsienio reikalų ministerijos... Tai pastaruosius ketverius metus tuos bandymus matėme“, – dėstė patarėjas.
„Kadangi ponia Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo tos buvusios valdančiosios daugumos atstovė, turbūt ji geriausiai galėjo tai įvertinti, kiek tai davė naudos Lietuvai ir kiek tai buvo sėkminga“, – akcentavo F. Jansonas.
K. Budrys eina vyriausiojo prezidento patarėjo pareigas nuo 2022 m. vasario 17 d. Anksčiau jis dirbo Valstybės saugumo departamente (VSD).
Įvardijo lūkesčius būsimajam ministrui
Susitikimo su K. Budriu metu, prezidentas su kandidatu į URM aptarė svarbiausius būsimos kadencijos prioritetus. F. Jansono teigimu, šalies vadovas įvardijo esminį uždavinį, gyvenant neapibrėžtumo laikotarpyje – „didinti Lietuvos saugumą diplomatinėmis priemonėmis“.
„Šiuo atveju, Kęstučio Budrio kandidatūra, prezidento matymu, atitinka abi dedamąsias dalis – t. y., žinios saugumo klausimais ir užsienio politikos klausimais“, – kalbėjo F. Jansonas.
„Vienas pagrindinių uždavinių, ką matome keturiems metams į priekį, ir jis nesikeis – tai Rusijos sulaikymas ir atgrasymas. Tam reikalingas bendradarbiavimas su sąjungininkais. Šiuo atveju, Kęstutis yra dirbęs tiek NATO, tiek kituose formatuose. Tas įdirbis, manome, bus naudingas Lietuvai. Antra dalis – be abejo, tolesnė Lietuvos pagalba Ukrainai“, – pabrėžė jis.
F. Jansonas taip pat nurodė, jog būsimajam URM vadovui reikės skirti pakankamą dėmesį Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, santykiams su naująja Vašingtono administracija.
„Santykiai su naująja JAV administracija – dar viena iš sričių ir užduočių būsimajam užsienio reikalų ministrui, kas jis bebūtų. Lietuva turės tai padaryti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų“, – aiškino patarėjas.
„Lygiai taip pat, kadangi reikia stiprinti komandą ir stiprinti jos pasirengimą, buvo aptarta tai, kad iš Kęstučio tikimasi, kad jis bus tam tikras ambasadorius ir pačioje Užsienio reikalų ministerijoje ir skirs pakankamą dėmesį tiek diplomatinei tarnybai, tiek Užsienio reikalų ministerijoje dirbantiems žmonėms“, – dėstė jis, pridurdamas, jog pokalbio metu prezidentas kandidatui į URM užsiminė ir apie poreikį atlikti personalo politikos auditą.
Kas pasiūlė K. Budrio kandidatūrą – neatsako
Viešojoje erdvėje spekuliuojama, jog K. Budrio kandidatūra į URM galėjo būti pasiūlyta pačios Prezidentūros. Klausiamas, kas pasiūlė į ministrus prezidento patarėjo pavardę, F. Jansonas tiesiogiai neatsakė.
„Kandidatų buvo ne vienas. Supraskime, kad Kęstutis, su visa pagarba jam, nebuvo vienintelis kandidatas, kurio pavardė gulėjo ant stalo ir kuris buvo aptariamas. Kas ir ką atnešė į suneštinį balių, turbūt, retai kas ten po jo aiškinasi“, – tepasakė F. Jansonas.