„Lietuva nesirenka nė vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek kieti įsipareigojimai vieni kitiems. Ir tokioje dvasioje mes sprendžiame visus klausimus, kurie mums tarpusavyje iškyla. Galų gale, net ir Vašingtono sutartis – NATO sutarties pirmasis straipsnis – mus taip įpareigoja. Mes nuo to negalime atsiriboti“, – trečiadienį po susitikimo su šalyje viešinčiu Graikijos užsienio reikalų ministru žurnalistams sakė K. Budrys.

Susiję straipsniai

„Tikimės, kad visi tokie poreikiai bus išspręsti ir sąjungininkų dvasioje, ir tarptautinės teisės dvasioje. Ir tikrai mums nereikės vieną dieną atsakinėti į jūsų užduotą klausimą dėl mūsų pasirinkimo. Mes nesame tikrai toje situacijoje“, – dėstė jis, žurnalistų paklaustas, ką šiame ginče remia Lietuva.

K. Budrys pažymėjo, jog naujosios JAV administracijos ir D. Trumpo dėmesys saugumui Arkties regionui yra suprantamas.

„Dėmesys (regionui – ELTA) turėtų būti skiriamas dėl įvairių priežasčių – ir dėl atsiradusių galimybių vykdyti laivybą, ir dėl Rusijos investicijų į karines bazes Arktyje, ir dėl paskutiniais metais ypač padidėjusio Kinijos intereso plėstis Šiaurės kryptimi. Dėl to ir NATO atsakas, ir JAV atsakas per savo pajėgų dislokavimą, per aktyvumą – jis yra natūralus ir jis turi būti“, – dėstė jis.

Savo ruožtu šalyje viešintis Graikijos diplomatijos vadovas Giorgos Gerapetritis antrino K. Budriui. Jis akcentavo, jog tarp sąjungininkų negali būti jokio priešiškumo.

„Mes turime bendrauti laisvoje, liberalioje dvasioje. Taip, yra įvairių, bendrų susirūpinimą keliančių klausimų. Tačiau mes turime žiūrėti, kaip juos spręsti. Žinoma, nėra jokių galimybių pažeidinėti teritorinį vientisumą“, – kalbėjo ministras.

„Mes turime dirbti ir bendradarbiauti kartu, ypatingai Arkties regione, kur yra įvairių teisėtų interesų iš įvairių šalių. Ir žinoma yra susikirtimas dėl komercinio laivyno. Mes turime koordinuoti savo veiksmus, intensyvinti dialogą šioje srityje, intensyvinti diskusijas tarp dviejų pusių ir Europos Sąjungoje. Ir tikrai nesusidursime su jokiomis problemomis, kalbant apie Grenlandiją“, – pažymėjo G. Gerapetritis, akcentuodamas sąjungininkų vienybės svarbą.

ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. D. Trumpas tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.

Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.

Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.

Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.

Budrys ragina stiprinti sankcijas Rusijai: V. Putinas siekia, kad atpalaiduotume galimybes maitinti karo mašiną

Su Graikijos užsienio reikalų ministru Giorgu Gerapatričiu susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina, kad Europos Sąjunga (ES) turi didinti sankcijas Rusijai.

„Stebuklų čia nėra, tai nėra matematinis uždavinys į kurį reikia įdėti daug pastangų ir gausime teisingą atsakymą. Reikia suprasti, kad agresorius neketina atsisakyti savo tikslų ir jų turi daugiau negu vien tik Ukraina“, – trečiadienį žurnalistams Užsienio reikalų ministerijoje (URM) teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerijoje bendra ministrų Kęstučio Budrio ir Giorgo Gerapatričio spaudos konferencija
Užsienio reikalų ministerijoje bendra ministrų Kęstučio Budrio ir Giorgo Gerapatričio spaudos konferencija
FOTO: Dainius Labutis | Elta

„Kol nėra aišku, kaip viskas juda į priekį, turime daryti, ką darėme iki šiol – turime ir toliau teikti paramą Ukrainai (...) Neturime sustoti ties sankcijomis, nes ko norės Putino pusė – kad atpalaiduotume galimybes jam maitinti savo karo mašiną. Tas sankcijas turime didinti“, – akcentavo jis.

Tuo metu Vilniuje viešintis G. Gerapatritis aiškino, kad ES turi ne tik stiprinti sankcijas, bet ir užtikrinti, kad jos nebūtų apeidinėjamos.

„Be sankcijų stiprinimo mums reikia užtikrinti, kad nebūtų tų santykių apėjimo, kas, deja, dažnai nutinka tiek kalbant apie Lietuvą, tiek apie Graikiją. Manau, kad yra nepaprastai svarbu siekti taikos nedarant jokių nuolaidų tarptautinės teisės nuostatoms. Viliamės, kad artimiausioje ateityje galėsime kalbėtis apie taiką Ukrainoje“, – kalbėjo jis.

Anot K. Budrio, su Graikijos užsienio reikalų ministru buvo sutarta siekti įtikinti sąjungininkus didinti gynybos finansavimą bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

URK pirmininkas: dėl Grenlandijos Lietuva turėtų laikytis bendros ES pozicijos

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, kad Lietuva šiuo klausimu turėtų laikytis Europos Sąjungos pozicijos.

„Žinoma, kad situacija yra gana jautri ir sudėtinga, nes tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek Danija yra labai svarbūs Lietuvai partneriai. (...) Tačiau, žinoma, kad Lietuva dalyvaus, tarpininkaus ir laikysis bendros pozicijos, kokia bus Europos Sąjungos pozicija“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Motuzas.

Taip pat, anot socialdemokrato, tarptautinei bendruomenei yra labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kokios ateities nori pačios Grenlandijos gyventojai.

„Pirmiausia – ar mes pasiklausėme Grenlandijos žmonių? Kiek žinau, vakar „Times“ paskelbė apklausas, kad tik iki 6 proc. pasisako, kad galėtų būti svarstomas tas klausimas“, – sakė politikas.

R. Motuzas pripažįsta iš pradžių šiuos JAV prezidento pasisakymus vertinęs kaip tam tikrą provokaciją. Visgi, pasak jo, dabar jau darosi akivaizdu, kad D. Trumpo ketinimai yra rimti.

„Matyt, pirmą kartą, kai jis padarė tą pareiškimą, aš maniau, kad tai yra tiesiog tam tikra galbūt provokacija. Bet, kita vertus, šiandieną mes jau matome, kad tai yra gana rimta. Ir sakyčiau, kad yra rimta problema, kai mes pradedame tokius svarstymus“, – sakė jis.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį pabrėžė, kad šiame debate dėl Grenlandijos Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn. Politiko teigimu, JAV bei Danija yra Lietuvos partnerės, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami „sąjungininkų ir tarptautinės teisės dvasioje“.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės