Įvertino Lietuvos saugumo situaciją
Prezidento G. Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimams K. Budrys Žinių radijo eteryje įvertino dabartinę saugumo situaciją šalyje.
„Vertinant iš penkerių metų perspektyvos, žiūrint atgal, tai taip, jeigu mes paimtume tas sąlygas, kurias turėjome prieš penkerius metus ir dabartinė situacija, tai mes ją pieštume tikrai tamsiomis spalvomis. Tai atliepia santykinį mūsų pripratimą prie nestabilios saugumo situacijos regione.
Žiūrint iš ateities perspektyvos, jeigu penkerius metus šoktelėčiau į priekį, tikrai norėčiau, kad ji būtų tiek apibrėžiama, kiek ji yra šiandien. Kai mes galime vertinti, kad karinės grėsmės tikimybė išlieka maža. Tol, kol karas Ukrainoje tęsiasi, mes galime šiek tiek atsargiau prognozuoti, kad tas didesnis langas, kol Rusijos pajėgos atsistatys ir sąlygos bus geresnės įgyvendinti tuos sumanymus, kuriuos jie turi nusipiešę sau.
Tai reiškia gerokai padidinti karines pajėgas vakarų kryptimi, pasiruošti ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Tai to tam tikro neapibrėžtumo ateityje, tikėtina, kad didės“, – Žinių radijo laidoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
Jo teigimu, tol, kol karas Ukrainoje įrėmina tiek Rusijos veiksmus, tiek ir didesnį Vakarų apsisprendimą ir susitelkimą kolektyvinei gynybai, tol situacija yra stabiliai negera.
K. Budrys teigė, jog Rusijos ketinimo atidaryti naują frontą su Vakarų valstybėmis nėra.
„Tačiau reikia turėti omenyje, kad regione esantys pajėgumai yra pakankami, jei toks sumanymas būtų. Tai yra regioninė, nedidelio masto operacija, konfliktas, ar kažkas panašaus.
Ukraina mums su kiekviena diena karo laimi šiek tiek laiko. Tik klausimas, ar mes tą laiką išnaudojame prasmingai“, – įžvalgomis po pirmadienį įvykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) susitikimo dalijosi K. Budrys.
Kuo svarbi divizija?
Pirmadienį Prezidentūroje susirinkusi VGT diskutavo dėl galimo Lietuvos kariuomenės divizijos formavimo, žurnalistams po posėdžio pranešė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Pasak jo, toks karinis vienetas būtų kuriamas jau egzistuojančių sausumos pajėgų pagrindu ir būtų ilgalaikis „dešimtmečio projektas“. Ministras pažymėjo, kad šiuo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) turi paruošti atitinkamą planą dėl divizijos formavimo ir pateikti jį VGT nariams artimiausio posėdžio metu.
Prezidento G. Nausėdos patarėjas K. Budrys laidoje pabrėžė, jog kai yra kalbama apie didesnio dydžio karinį vienetą, jis apimtų kelias brigadas.
„Galbūt ne tik mūsų brigadas, bet mes inkorporuotume ir kitų šalių pajėgumus tam tikrus. Išauga reikalavimai tada tiek vadovavimui, tiek ir visiems operaciniams sumanymams – ką galėtų įgyvendinti tokio pobūdžio karinis vienetas. Jis galėtų užduotis vykdyti daug didesniame plote, daug sudėtingesnes ir sąveikoje su kitomis pajėgomis daug plačiau“, – pasakojo jis.
Realiai, anot Žinių radijo pašnekovo, tai būtų daugiau karių – kalbama apie maždaug 20 tūkstančių karių.
„Ir taip pat išauga reikalavimai tiek dėl tokių pajėgų aprūpinimo, logistinis paketas turi būti daug didesnis, netiesioginės ugnies nuotolis turi būti daug didesnis. Todėl ir žvalgybinių pajėgumų reikia didesnių. O tai reiškia, kad tas pajėgas reikia saugoti, taip oro gynybos reikalavimai yra daug didesni, nei brigados lygio vienetui“, – Žinių radijo eteryje pasakojo K. Budrys.
Anot jo, Lietuvai tai reikštų didesnį reikalingos technikos kiekį.
„Ta technika turėtų būti įvairesnė. Kaip divizijos turėjimo sąlyga turėtų eiti ir apie sunkinimą – tai reiškia, kad vienas batalionas turėtų būti tankų Lietuvoje. Tai mes dar kitokį pajėgumą įgyjame. (…) Atsirastų ir didesnis poreikis sąveikai su sąjungininkais, kurie turi tam tikrus įgalintojus, kurių mes šiuo metu neturime ir toje perspektyvoje, kurią dabar galime paišyti, neįgysime.
Jeigu dar paprasčiau – didesni pinigai, daugiau žmonių, daugiau įrangos, didesnis iššūkis kariuomenei, pereinant į visai kitą lygmenį. Tai reiškia didelę plėtrą“, – aiškino prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
Būtent dėl šios priežasties, anot jo, šis klausimas ir negali būti priimtas viename posėdyje.
„Nuspręsta, kad VGT prašo krašto apsaugos ministro, kariuomenės vado parengti konkrečius struktūros keitimo etapus, kokios įrangos reikėtų. Ir, žinoma, kiek visiems šiems sumanymams reikėtų pinigų“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas K. Budrys.
Jis teigė, jog paviešinti Kremliaus planai nesuteikia prabangos Lietuvai saugumo klausimus spręsti dešimtmečiais.
„Mes negalime sau leisti, kalbėdami apie mūsų ginkluotąsias pajėgas, apie mūsų kariuomenę“, – pabrėžė K. Budrys.
„Prezidentas pasisako už visuotinį šaukimą“
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas K. Budrys priminė, jog šalies vadovas pasisako už visuotinį šaukimą.
„Visų šaukimą. Mes matome, kad dabartinė sistema striginėja, pati kariuomenė į tai atkreipia dėmesį, kad tiek surinkimas, tiek informavimas, kad įvairiose stadijose yra butelio kaklelių, kuriuos reikia taisyti.
Bet dėti pastangas atsidarius didelę diskusiją su visuomenę vien tik į tų spragų šalinimą, tai yra tam tikras neefektyvus resursų panaudojimus. Jeigu jau dedame pastangas į diskusiją, įtraukiame įvairias visuomenės grupes, (…) tai kalbėkime apie visuotinį šaukimą ir kada mes jį galime įgyvendinti“, – pabrėžė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas.
Jis ragino kalbėti apie visuotinį šaukimą nebent tik su nedidelėmis išimtimis.
„Jeigu kažkas negali atlikti tarnybos su ginklu. Bet visi viena ar kita forma turės atlikti pareigą. Ir nuo to modelio atskaičiuokime etapus iki dabar. Suprantant, kad mes net nepajėgtume šiandien nusprendę daryti visuotinį šaukimą, įgyvendinti nuo kitų metų“, – tikino K. Budrys.
„Karas tarp NATO ir Rusijos bus kitoks nei Ukrainoje“
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas K. Budrys Žinių radijo eteryje tikino, jog divizijos poreikis yra tam tikros NATO vykstančios transformacijos supratime „kaip mes kariausime“.
„Ir tą reikia suprasti, kai mes kalbame apie brigadą. Dėl to išankstinio dislokavimo mes kalbame apie atgrasymą. O kai mes kalbame apie regioninius gynybos planus, mes kalbame apie kariavimą. Aišku, tai yra susiję. Kuo mes būsime labiau pasiruošę kariauti, tuo labiau atgrasysime ir priešininką.
Matymas yra toks, kad pagrindinis vienetas, kuris veiks iš NATO pusės tai bus divizijos. Tada klausimas, ar mes su savo brigadomis būsime divizijos dalis. Kaip dabar, pavyzdžiui, Geležinio vilko brigada yra tarptautinės šiaurės rytų divizijos dalis, su jos vadaviete Lenkijoje. Ar mes turėsime ją nacionalinę“, – tikino prezidento patarėjas K. Budrys.
Jo teigimu, kolektyvinės gynybos supratimas keičiasi į tai, kad „kariausime nuo pat pirmos minutės ir pilna jėga ginsimės“.
„Karas (tokiu atveju, aut. p.) vyks visose dimensijose. Ne tik sausumoje, ką mes matome Ukrainoje. Ten yra sausumos pajėgų karas. Reikia suprasti, kad NATO pirmiausia yra milžiniška jūrinė galia, kad pajėgos yra jūrų pajėgos. Taip pat ir kitų sąjungininkų. Ir tas sausumos domenas po Šaltojo karo buvo primirštas. Ir dar yra milžiniško oro pajėgų pajėgumai – aviacija, kuri ir mus gali pasiekti labai greitai.
Mes matome visus domenus, kad jis vyks ir sausumoje, ir ore, ir vandenyse. Tai sausumos domene kalbama apie kariavimą divizijomis, čia taip grubiai sakant“, – Žinių radijo laidoje sakė prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys.
Žinių radijo pašnekovas, kad karas tarp NATO ir pagrindinės dabartinės grėsmės – Rusijos, jei toks įvyktų, karas atrodytų visiškai kitaip.
„Tai bus daug labiau technologiškai pažangus, visuose domenuose. Ir sausuma nebus tiek svarbi, kiek yra Ukrainoje“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė K. Budrys.