„Mes suprantame kiek mums egzistenciškai yra svarbu, kad Vokietijos pajėgos čia būtų. O jeigu mums egzistenciškai svarbu, tai neįgyvendinti šio sumanymo, viso plano statant infrastruktūrą, jau dabar žinant, kokie yra terminai – man tai prilygtų tėvynės išdavystei“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Tuo metu praėjusią savaitę kariuomenės vado kadenciją baigęs generolas Valdemaras Rupšys „Verslo žinioms“ teigė, kad ruošiantis priimti vokiečių brigadą „iki šiol į žemę nėra įkastas nei vienas kastuvas“, nors žadama iki 2027 m. pabaigos pastatyti visą 5 tūkst. vokiečių karių reikalingą infrastruktūrą.
Reaguodamas į šiuos žodžius K. Budrys patikino, kad darbai statant infrastruktūrą jau pradėti.
„(Sakyti – ELTA), kad Rūdninkuose nieko nevyksta – siūlau patiems nuvažiuoti į Rūdninkus ir pasižiūrėti. Tai, kas yra susiję su infrastruktūros statyba, keliais, išmiškinimo ir išminavimo darbais, tai tikrai vyksta. Nežinau, ką kita forma reiškia „kastuvas“. Su kariniu miesteliu susijusios statybos turėtų startuoti artimiausiu metu. Tik tą reikėtų tinkamai iškomunikuoti“, – akcentavo prezidento patarėjas.
K. Budrys leido suprasti, kad kadenciją baigęs kariuomenės vadas užsiima politikavimu.
„Pats žanras paskutinę darbo dieną junginėti indikatorius ir signalizuoti apie kažkokias matomas problemas yra įdomesnis, labiau politinės kategorijos“, – svarstė jis.
Prezidentas nežino apie brigados infrastruktūros statyboms galimą „planą B“
„Business Insider“ paskelbus, kad brigada Lietuvoje gali pradėti veikti vėliau nei planuota, nes vėluojama įrengti infrastruktūrą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, kad brigadą Lietuvoje planuojama turėti 2027-aisiais.
Tuo metu „Verslo žinioms“ kalbėjęs generolas V. Rupšys paragino ruoštis taikyti „planą B“. Tačiau K. Budrys patikino, kad infrastruktūra turi būti pastatyta iki dar praėjusiais metais pasirašytame memorandume numatyto termino – 2027 m. pabaigos, o prezidentas nežino apie „planą B“.
„Prezidentas nematė jokio „plano B“ ir nežino apie jį. Planas, kurį žino prezidentas yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame yra numatytos“, – akcentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.