„Mes galime turėti misiją, mes galime turėti ambasadą, turėjome ambasadą, būtų gerai ją ir vėl turėti. Tai yra lūkestis, kad mes tą bazę turėsime. Tačiau, ar mes dėl to pasiryžę daryti kitus politinius dalykus, man atrodo, kad tai yra dalykas, kuris neturi reikalauti jokios kainos, absoliutus minimumas“, – kalbėdamas apie galimybę atkurti diplomatinius santykius su Kinija žurnalistams Seime teigė K. Budrys.
„Būtų naivu tikėtis, kad dėl tokio bazinio minimumo kažkas turėtų mokėti politines nuolaidas ar apie kažką turime mes kalbėti. Tai yra absoliučiai bloga pradžia“, – akcentavo jis.
Ministras pabrėžė, kad palaikyti diplomatinius santykius reikalauja Vienos konvencija.
„Vienos konvencija reikalauja diplomatinių santykių. Jeigu mes turime tokius santykius, turime turėti tam tikrą apsikeitimo žiniomis kanalą, kaip mes tuos santykius palaikome“, – tikino K. Budrys.
Praėjusią savaitę Estijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, kad Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnė lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Tiesa, nepaisant siekių gerinti santykius su Kinija, ministras pabrėžė, jog po 2021 m., kai dvišaliai ryšiai suaižėjo, situacija gerokai pasikeitė ir Lietuva turi įvertinti naujas aplinkybes. Tai, anot K. Budrio, Kinijos parama Rusijai kariaujant prieš Ukrainą bei Pekino pritaikytos ekonominės sankcijos Lietuvai.
Diskusijos dėl Lietuvos ir Kinijos santykių tęsiasi pastaruosius 4 metus. Po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.