„Baltarusijos ir Rusijos opozicijos statusas Lietuvoje, priėmus šį įstatymą – taip pat ir su Respublikos prezidento siūlymais – nepasikeistų. Jis išliktų toks pats. Lietuva suteikė svetingumą ir visas sąlygas veikti Baltarusijos ir Rusijos opozicijai Lietuvoje dar iki karo ir dar iki 2020 m. protestų Baltarusijoje ir suklastotų rinkimų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Šioje srityje niekas nesikeičia. Nuogąstavimai, kurie buvo išsakyti, jie buvo išgirsti. Ir atsakymas yra toks – šiuo metu Lietuvoje esančių ar planuojančių atvykti į Lietuvą su opozicija susijusių asmenų statusas ar sąlygos patekti į Lietuvą nesikeis. Mes jas išlaikysime tokias, kaip yra dabar“, – užtikrino jis, akcentuodamas, kad Lietuvoje veikia bene gausiausia pasaulyje Rusijos ir Baltarusijos opozicionierių bendruomenė.
Reaguodamas į Baltarusijos opozicijos lyderių pastabas, K. Budrys atkreipė dėmesį, jog prezidentas, vetuodamas ribojamųjų priemonių įstatymą, pateikė atitinkamus siūlymus, tarp kurių – papildoma į šalį atvykstančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių patikra. Patarėjo teigimu, ši pataisa yra itin svarbi, mat, akcentavo jis, taip būtų galima įvertinti atvykstančių rusų ar baltarusių požiūrį į karą Ukrainoje.
„Jeigu tie, kurie nepritaria ir aiškiai išreiškia savo poziciją, palieka šalį – Lietuva bus ir toliau svetinga juos priimti. Jeigu asmenys yra pritariantys karinei agresijai arba jiems yra nesvarbu, ką vykdo jų politinė vadovybė – tai mums nėra nesvarbu. Tai reiškiasi, kad mes tokių asmenų nenorime pas save turėti“, – dėstė G. Nausėdos patarėjas.
„Dėl to prezidento yra siūlymas „ant sienos“ – tai reiškiasi, patenkant į Europos Sąjungą per išorinę Lietuvos sieną (...), Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikyti individualų, išsamų patikrinimą, įsivertinant, ar tokio žmogaus buvimas Lietuvoje nekeltų grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“, – šalies vadovo pasiūlymą įvardijo K. Budrys.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
Reaguodamas į prezidento veto, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis apgailestavo, kad šalies vadovas neįsiklausė nei į parlamentarų, nei į Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos žodžius. Todėl šalies diplomatijos vadovas viliasi, kad Seimas atmes G. Nausėdos veto ir liks prie ankstesnės savo pozicijos.
Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, svarstęs, jog prezidento veto Seime veikiausiai bus atmestas.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.