Istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas savo ruožtu teigė, jog rašytojas J. Marcinkevičius yra itin plati personalija, tad jį, suvesti į vieną „daiktą“ sudėtinga.
„Aš nežinau, ar sostas yra būtent ta metafora, bet tegul būna. Nes Mindaugas yra pirmasis trilogijos kūrinys. Ir ta trilogija man neatrodė net labai bloga. <...> Savo laiku buvau labai susižavėjęs, kad istoriosofiškai J. Marcinkevičius pateikė kitą naratyvą, kitokią Lietuvos istorijos versiją, negu istorikų cechas darė. Todėl vien dėl to man atrodė, kad viskas yra solidu“, – įžvalgomis dalijosi istorikas A. Bumblauskas.
Delfi primena, kad J. Marcinkevičiaus draminę trilogiją sudaro „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“.
„Aišku, galima kabinėtis, kad ne visiškai taip, bet reikia turėti mintyje, jog tai yra poetinė drama. <...> Man tas nieko blogo. Tik man vieta (kelia klausimų, aut. p.), vietos ten nebedaug, netilps ten daug. Man visada atrodė, kad dar kas nors užsinorės“, – ironizavo A. Bumblauskas.
Jis irgi sutiko su P. Gritėno raginimu išdiskutuoti ir aiškiai sau pasakyti – ką konkrečiai norima įamžinti.
„Ir asmenybe, kuria yra J. Marcinkevičius, kaip psichologinis personažas – tokių turbūt yra ne vienas. Bet J. Marcinkevičiaus vaidmuo – jis juk ne tik trilogijos kūrėjas, bet ir tramplinas turbūt. Visi, kurie barasi ant J. Marcinkevičiaus, klausiu – ar ir Konstituciją, mielieji, reikia perrašyti? Preambulė juk J. Marcinkevičiaus (rašyta, aut. p.)“, – priminė istorikas A. Bumblauskas.