Ko gero, vienas paskutinių renginių, kuriame dalyvavo žurnalistu prisistatantis Rusijos pilietis Vladimiras Vodo, buvo prieš pusantro mėnesio – sprendimas Algirdui Paleckiui Aukščiausiajame Teisme (AT).
Migracijos departamentas V. Vodo leidimą gyventi Lietuvoje panaikino. Taip nuspręsta po Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados. Joje rašoma, kad šis Rusijos pilietis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pasižymi šaliai nelojaliomis pažiūromis, socialiniuose tinkluose platina Rusijos propagandą ir yra palaikęs ryšius su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais.
Iš viso grėsme Lietuvai yra pripažinti per 250 Rusijos piliečių.
„Po leidimo gyventi panaikinimo yra 14 dienų, per kurias (žmogus, aut. p.) privalo išvykti“, – LNK žinioms sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Lapkritį Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvestas specialus klausimynas. Jie privalo pateikti ne tik informaciją apie save, bet ir apie savo požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje. Vienas iš kontrolinių klausimų – kam priklauso Krymas.
„Turbūt mažiau nei pusė dėl požiūrio. Iš pradžių buvo daugiau, dabar tokių galbūt mažiau. Bet tai yra pakankamai dažnas atvejis“, – teigė Migracijos departamento vadovė.
Grėsme Lietuvai pripažinta ne tik per 250 Rusijos piliečių, bet ir tris kartus daugiau Baltarusijos piliečių.
„Natūraliai dėl to, kad baltarusių į Lietuvą atvyksta ir Lietuvoje jų gyvena žymiai daugiau nei Rusijos piliečių“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Nustatyta, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš jų 337 leidimas laikinai gyventi Lietuvoje neišduotas, o 205, kurie jį turėjo anksčiau, – panaikintas. Baltarusiai lengviau gauna leidimus gyventi Lietuvoje nei rusai.
„Išdavėme apie 10 tūkst. vien per šių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos Baltarusijos piliečiams, kurie siekia įsikurti Lietuvoje. Kai turime labai didelį srautą besikreipiančių, tikrai yra didesnė rizika, kad kažko gali neįvertinti“, – LNK žinioms sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Urbonas.
Kai po sukilimo Maskvoje buvo paskelbta, jog „Wagner“ samdiniai kraustysis į kaimyninę Baltarusiją, prezidentas G. Nausėda paragino prie nacionalinių sankcijų Baltarusijos piliečiams grįžti – ribojimus su Rusijos piliečiams suvienodinti ir leidimą gyventi bei vizų išdavinėjimą pristabdyti.
„Galbūt vieną gražią dieną prie mūsų sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybe apsiginklavę žmonės, už kurių drabužių slėpsis tie patys „Wagner“ kariai“, – liepos mėnesio pradžioje LNK žinioms sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Anot Prezidentūros, tai, kad buvo nustatytas beveik tūkstantis nacionalinę grėsmę keliančių baltarusių, nurodo, jog skaičiai yra išaugę drastiškai.
„To nematėme niekada“, – sakė G. Nausėdos patarėjas D. Urbonas.
Jis dar pridūrė, jog ne visi į Lietuvą norintys atvykti žmonės priešinasi režimui, kritiškai vertina Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
„Tie asmenys, jeigu jei įsikuria Lietuvoje, yra kur kas paprastesnis įrankis Rusijos ar Baltarusijos specialiosioms tarnyboms“, – pabrėžė jis.
Dėl ribojimų rusams Seimas balsavo pavasarį. Kadangi Baltarusijos piliečiams tokie patys apribojimai nebuvo numatyti, įstatymą prezidentas vetavo, bet veto Seimas atmetė.
„Turime įsivertinti visą paveikslą, argumentus už ir prieš. Tai yra labiau mūsų vykdančiosios valdžios sprendimas“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tada sakė, kad baltarusiai yra kitokie nei rusai – aktyviau kovoja prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą ir todėl pasižymi dvasiniu suverenitetu. Bet kodėl jo nebedemonstruoja? L. Kasčiūnas atsako, jog nebėra kam.
„Didžioji dalis tų žmonių, kurie tikrai vykdė protestus ir kūrė alternatyvą A. Lukašenkai, Baltarusijoje nebėra – jie yra išstumti, išvykę. Arba jie yra kalėjimuose“, – teigė politikas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: