Komitetas mano, kad Lietuvoje ir užsienyje statybų sukeltą atgarsį lėmė objektyvių istorinių faktų vertinimo nebuvimas.

Rezoliucija išreikštas griežtas nepasitenkinimas Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo apsaugos departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmais. Teigiama, kad šios institucijos sudarė sąlygas pradėti statybas ginčytinoje teritorijoje, o dėl to daroma žala Lietuvos tarptautiniams santykiams.

Nors premjero dar gruodį sudaryta darbo grupė, turėjusi nustatyti Šnipiškių žydų kapinių ribas, dar nėra pateikusi išvadų, tai nesutrukdė į darbo grupę įėjusiems minėtų institucijų atstovams išduoti leidimą statyboms. „Viena ranka jie dirbo darbo grupėje, kita ranka išdavė leidimą“, - piktinosi komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis.

Ministerijai, departamentui ir savivaldybei pasiūlyta skubiai suburti autoritetingiausius Lietuvos archeologijos ir istorijos specialistus, pasitelkti pripažintus užsienio ekspertus, kad jie paruoštų savo išvadas premjero sudarytai darbo grupei. Ši turėtų operatyviai parengti objektyvią ir diskusijų nebekeliančią išvadą dėl buvusių kapinių teritorijos.

A.Ažubalis pabrėžė, kad statybas gali uždrausti tik teismas, o ne Seimo komitetas.

Kaip DELFI sakė rezoliucijos iniciatorius parlamentaras Emanuelis Zingeris, istorija dėl statybų galimai kapinių teritorijoje apnuodys Vilnių – Europos kultūros sostinę 2009. Anot jo, minėtais veiksmais Lietuva parodo savo vertybinio vertinimo kriterijus ir įrodo turinti gilių sovietinių bruožų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją